NASA astronautės Christina Koch (40 m.) ir Jessica Meir (42 m.) tapo pirmosiomis moterimis, patekusiomis į atvirą kosmoso erdvę be vyriškos palydos.
Jų darbas – sutvarkyti sugedusią Tarptautinės kosminės stoties saulės energijos tinklo dalį.
Astronautės taip pat, kaip ir jų gerbėjai, jaučiasi išskirtinio įvykio dalimi.
„Manau, kad mūsų žygis yra tikrai išskirtinis dėl jo istorinės vertės. Praeityje moterys apie tai galėjo tik pasvajoti. Nuostabu prisidėti prie kosminės programos laikais, kai bet koks prisidėjimas priimtinas ir visi – tiek vyrai, tiek moterys – atlieka svarbius vaidmenis.
Tai gali padidinti ir kitų sėkmę. Yra daugybė žmonių, kurie motyvacijos semiasi iš įkvepiančių istorijų.
Manau, jog mūsų kelionė – tai istorija, kurią tikrai verta papasakoti“, – sakė Ch.Koch.
Christina apie kosmosą svajojo nuo vaikystės. Baigusi elektronikos inžinerijos bakalauro ir magistro studijas moteris daugiau nei trejus metus keliavo po Arkties ir Antarktidos regionus.
Amundseno-Skoto Pietų ašigalio stotyje amerikietė praleido žiemos sezoną. Visų apleistame krašte ji susidūrė ne tik su spengiančiu šalčiu, bet ir su didžiuliais psichologiniais išbandymais – ištisus mėnesius Christina nematė saulės, negavo šviežio maisto, buvo izoliuota nuo draugų bei šeimos.
Į NASA gretas astronautė įstojo prieš šešerius metus. Ten ji išklausė mokslinį ir techninį instruktažą, intensyviai mokėsi dirbti su Tarptautinės kosminės stoties sistemomis, mokėsi robotikos, išėjo psichologinius mokymus, pratinosi gyventi vandenyje ir dykumoje.
Dabar ji siekia dar vieno rekordo. Po beveik 200 dienų į Žemę sugrįšianti astronautė ruošiasi tapti ir ilgiausiai kosmose išbuvusia dailiosios lyties atstove – kosmose ji bus praleidusi 328 dienas.
Christiną ir jos įgulos draugę Jessicą sieja ne tik istorinis nuotykis.
Jūrų biologo specialybę baigusi moteris į kosminį laivą panoro sėsti per televiziją stebėdama kosmines misijas.
2000-aisiais švedės motinos ir Irako žydų kilmės tėvo šeimoje užaugusi mokslininkė Prancūzijoje baigė kosmoso studijų magistrantūrą.
Kaip ir Christiną, ją visuomet traukė šalčiausios pasaulio vietos – Jessica studijavo Antarktidoje gyvenančių imperatoriškųjų pingvinų elgesį, į NASA šeimą ji irgi įsitraukė 2013-aisiais.
Kadangi astronautė turi dvigubą – Švedijos ir Jungtinių Valstijų pilietybę, ji yra pirmoji švedė moteris bei antroji Švedijos pilietė, atsidūrusi kosmose.
Surengti žygį, kuriame dalyvautų vien moterys, NASA planavo dar praėjusį pavasarį.
Tuomet Jungtinių Valstijų valstybinei agentūrai įgyvendinti savo planus sutrukdė ne kas kitas, o vidutinio dydžio astronautų uniformų stygius.
Paprastai, uniformos būna paruošiamos likus keturiems mėnesiams iki skrydžio.
Kuriant jas atidžiai išmatuojamos astronautų kūno linijos, kosminiam skrydžiui skirtus drabužius sunku pagaminti dėl daugybės jų komponentų.
Vyrų ir moterų kostiumų struktūra nesiskiria, kitoks tik jų dydis. Tiesa, Ch.Koch uniformą, skirtingai nei J.Meir, puošia raudonos juostelės.
Parengė: Agnė Mačiulytė.
