Ekstravertu save vadinantis M.Jonušas mėgsta darbus, kur tenka daugiau pabendrauti su žmonėmis.
Vyras nevengia išklausyti svetimų žmonių nuomonių, pasvarstymų apie gyvenimą. Anot Mindaugo, jam dažnai kyla potraukis rašyti. Apie savo pomėgį jis papasakojo viename Rudens novelės renginyje Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekoje jautria prisiminimų novele „Jurginų puokštė“.
Praėjusiais metais Mindaugui Jonušui nusišypsojo laimė – jo straipsniai tapo skaitomiausi. Vilniuje, viename gėlių salone Mindaugo laukė dar vienas nutikimas. Taip jis pasuko į netikėtą sritį ir, tapęs gėlių salono marketingo vadovu, nustebino ne vieną jį pažįstantį žmogų.
– Kaip gėlės atsirado jūsų gyvenime?
– Mano vaikystė prabėgo tėvų priemiesčio sodyboje, o mano močiutė mėgsta gėlynus. Sodyboje ir dabar gausiai auginamos gėlės, tad nuo mažų dienų turėjau galimybę ne tik su jomis susipažinti, bet ir išmokti jas pardavinėti. Pirmas mano prisilietimas prie gėlininkystės ir buvo pardavinėjant tulpes ir kitus žiedus praeiviams.
Gėlių versle vyrų mažuma, vyrauja nuomonė, kad ši verslo šaka – tik moterims. Todėl norisi keisti visuomenės požiūrį, įrodyti kad šiame versle gebėtų suktis ir vyrai bei auginti floristikos verslo šaką, žiūrėti rimtai kaip į madingą ir novatorišką galimybę veikti.
Gėlių salono vadovė Aliona Ušanovienė, man prakalbus apie verslą, apie svajonę kurti įmonę, kuri turėtų aiškias marketingo, pardavimų bei reklamos gaires, pasiūlė prisijungti prie šiuo metu esančios jos įmonės komandos. Smagu buvo ir tai, kad abu esame jauni, vienmečiai ir mūsų požiūris į verslą sutampa.
– Ko pasigendate gėlių versle?
– Floristikoje labiausiai pasigendu profesionalios literatūros nes, deja, šiuo metu trūksta informacijos. Tikiu, kad bendromis jėgomis įmanoma esamas žinių ir įgūdžių spragas bus galima kokybiškai užpildyti. Jei atsiras entuziastų, floristika taps prestižinė sritis ne tik merginoms.
– Esate marketingo vadovas, sakykite, kokią įmonę norėtumėte matyti?
– Kaip jau ir minėjau, pirmiausiai noriu matyti laimingus darbuotojus bei klientus. Kartu su vadove sukurti patrauklias darbo vietas, kuriose būtų gera ir norima dirbti. Na, kad ir lankytojų lūkesčiai nebūtų nuvilti. Noriu pritaikyti turimas savo žinias ir įgyti naujų, nes floristika man dar neatrastas krantas, kuriame man reikia mokytis ir tam aš esu pasiryžęs.
– Ką tik atšventėme Naujuosius. Ko palinkėtumėte savo klientams?
– Pirmiausia linkiu viltingų metų. Troškimo veikti čia Lietuvoje, o ne rinktis emigracijos kelią kaip vienintelę išeitį. Viltingas žvilgsnis leidžia matyti pasaulį adekvačiai, tiesiog neprarandant vilties. Ir, žinoma, nebijoti rinktis netikėtus gyvenimo pasirinkimus, nes mano pavyzdys parodė, kad netikėtas sprendimas gali padovanoti galimybę išmokti kažko naujo ir netikėto. Drąsiai bei ryžtingai įgyvendinkite savo tikslus bei siekius.
Kalbino Snieguolė Bučko, „Socialiniai rašiniai“.
