Dvi dešimtis metų kartu gyvenantys Žilvinas ir Irena užimtumu nesiskundžia. Šakočių verslas sekasi taip gerai, kad jie jau akies kraštu dairosi į platesnius vandenis. Ž.Žvagulio planuose – saulėtoji Ispanija, kurioje žinoma pramogų pasaulio pora praleidžia didžiąją dalį laisvo laiko.
– Žilvinai, kada pradėjote šakočių verslą?
– Spalio pirmąją mūsų verslui Lietuvoje sukako vieni metai. Mano bičiulis šį verslą buvo įkūręs Airijoje ir sėkmingai jį plėtojo. Tačiau norėjome viską perkelti iš Airijos į Lietuvą, tad pakalbėję nusprendėme pradėti bendradarbiauti. Iš jo nusipirkome pusę įmonės akcijų ir tapome verslo bendraturčiais.
– Ko per šį laikotarpį verslas jus išmokė?
– Pradėjau gerus kiaušinius atskirti nuo blogų, žinau, kad kanadietiški miltai yra skanesni... Žinau, kiek šakočių reikia kepti, taip pat kad tai yra juodas darbas. Žinau, kad netrukus išskrisiu į Ispaniją, žinau, kad pradėjau plėsti verslą, žinau, kad Lietuvoje kepti nebespėju ir čia kepti neapsimoka, nes niekas mums, verslininkams, tiek brangiai nesumoka.
Mūsų prekė yra prabangi. Jungtinėje Karalystėje gavome tris apdovanojimus.
– Kiek darbuotojų turite?
– Pas mus dirba iki dešimties žmonių. Jeigu reikia pagalbos naktimis, einame ir kepame su Irena patys. Mes neužsiimame masine gamyba. Gaminame tai, ką patys galėtume valgyti.
– Minėjote Ispaniją. Kodėl renkatės tokią verslo kryptį?
– Ispanijoje mėgstu būti, su Irena ten keliaujame labai dažnai. Pajutome, kad būnant ten norėtųsi plėtoti ir verslą. Kad abiem apsimokėtų ten gyventi.
– Gal svarstote apie nuolatinį gyvenimą užsienyje?
– Važiuoti visam laikui priežasties nėra. Esame tokios specialybės atstovai, kurie reikalingi tik Lietuvai. Jeigu reikalingi.
Bet su Irena praėjusiais metais Ispanijoje buvome aštuonis kartus. Kai tik turime laisvo laiko, sėdame į lėktuvą ir skrendame. Pabėgti kelioms dienoms ypač mėgstame žiemą.
– Kaip manote, ar šakočiai sudomins Ispanijos rinką? Orientuositės į ispanus ar šioje šalyje gyvenančius lietuvius?
– Dar nežinau. Mūsų šakočiai sulaukė didelio susidomėjimo Rusijoje, tačiau mes atsisakėme ten prekiauti.
– Kodėl?
– Tikriausiai dabar madinga atsisakyti pasiūlymų iš Rusijos. (Juokiasi.)
– Ar dėl verslo nekyla nesutarimų namuose?
– Šeimoje konfliktų kyla tik dėl to, kad Starošaitė naktimis dažniausiai siuva įvairias kojines, kuriomis reikia uždengti šakočius. Naktimis ją burbančią girdžiu mašinoje.
Kai grįžtame iš koncertų, norisi ramybės, pasėdėti pirtelėje. O jeigu reikia padėti darbuotojams, ji kepa. Žinote, kaip būna, – ateis kalėdinis laikotarpis, žinau, kad jeigu tik reikės, ji daug dirbs dieną ir naktį. Bet apskritai konfliktų nebūna. Viskas vyksta dėl šeimos verslo, todėl ir dirba visa šeima.
– Galbūt kyla ir kitokių idėjų?
– Norėtųsi ir toliau plėtoti šakočių verslą. Gyvenime bandžiau kurti penkis verslus vienu metu. Išeidavo taip, kad likdavau be nieko. Tad jau geriau kurti vieną verslą, bet lėtai. Aš dar turiu laiko, esu jaunas vyras. Mano pagrindinis darbas yra muzika ir dar kartą muzika. Kitais metais švęsiu 55-ąjį jubiliejų. Bet ateities koncertams ruošiuosi skaniai.
