Užaugusi skurde Coco anksti suprato, kad norint tapti žinomai vien įgimtų gabumų nepakaks. Kai mergaitei buvo 12-a, jos motina mirė nuo tuberkuliozės, stiliaus padangėje po šešių dešimtmečių karaliausiančią kūrėją tėvas atidavė į vaikų prieglaudą, rašoma „Lietuvos ryto“ žurnale „Stilius“.
Dizainerės sėkmės raktu tapo turtingi vyrai, kurie ne tik padėjo jai praturtėti, bet ir atvėrė duris į niekuomet alkio nejutusią visuomenę. Coco tapo labiausiai sėkmės lydimų Europos vyrų meiluže, o kelionės po ištaigingus dvarus ir lapių medžioklė įvairino prancūzės kasdienybę.
Vienas pirmųjų moters meilužių buvo turtingas ir drąsus karininkas Etienne’as Balsanas. Jis jau turėjo gražuolę meilužę, tad jaunoji Coco tapo antra.
Kai vyras nusprendė atsidėti jodinėjimui žirgais, kūrėja apsigyveno jo pilyje, esančioje į šiaurės rytus nuo Paryžiaus.
Bet prabanga čia kvepėjo ne visuomet. Kol E.Balsanas vakarieniaudavo su savo pirmąja meiluže, C.Chanel tenkindavosi vakariene su tarnais. Ir jai tai nerūpėjo.
Jauna moteris skaitydavo pigius romanus, gerdavo kavą, skolindavosi pilies savininko drabužius, gėrėdavosi žirgais ir gyvenimu, apie kurį prieglaudoje būtų galėjusi tik pasvajoti. Etienne’as nebuvo beširdis – juk karininko širdimi dalijosi tiek daug moterų. Jis padėjo Coco pradėti savo verslą, savo bute Paryžiuje leido jai pardavinėti skrybėlaites.
Pirėnuose ji sutiko tikrąją gyvenimo meilę – verslininką Arthurą Capelį. „Gražus, labai įdegęs, patrauklus... Aš žavėjausi jo neryžtingumu ir žaliomis akimis.
Jis jodinėjo drąsiais ir labai stipriais žirgais. Aš jį įsimylėjau. Daugiau nieko kito gyvenime taip ir nepamilau“, – kadaise prisipažino C.Chanel.
A.Capelis padėjo jai atidaryti savo banko sąskaitą, parduotuvėlę ir išmokė vairuoti. Patrauklus vyras supažindino ją su menininkais, rašytojais, politikais, grietinėlės damomis.
Tačiau ir ši meilės istorija nesibaigė tradiciškai. Arthuras turėjo vesti karo našlę Dianą, su Coco jie liko meilužiais. Tiktai neilgam. 1919-aisiais A.Capelis žuvo automobilio avarijoje.
„Praradusi Capelį aš praradau viską“, – vėliau pasakys dizainerė. Su kunigaikščiu Dmitrijumi Pavlovičiumi ją suvedė ne tik gerovės troškimas, bet ir skaudžios netektys. Aristokratas buvo pabėgęs iš Rusijos, ten bolševikai išžudė jo šeimą.
Kai tapo meilužiais, Dmitrijus Coco padovanojo garsiajai Romanovų šeimai priklausiusias brangenybes, kurias jis atsivežė iš savo gimtinės.
Kitu mėlyno kraujo turinčiu mados kūrėjos meilužiu tapo Vestminsterio kunigaikštis Hugh Grosvenoras. Britas išmokė prancūzaitę gerti arbatėlę. „Jis buvo toks turtingas, kad tai visiškai pamiršo. Jam aš patikau, nes buvau iš Prancūzijos. Britės yra egoistiškos ir šaltos. Vyrams su jomis pasidaro nuobodu“, – apie romaną su vienu turtingiausių Europos vyrų kalbėjo ji.
O kunigaikščiui patiko dizainerės savarankiškumas. Jis troško, kad ji jam pagimdytų įpėdinį, tačiau Coco negalėjo susilaukti vaikų.
„Dievas mato, aš norėjau meilės. Bet tą akimirką, kai turėjau pasirinkti tarp mylimo vyro ar savo suknelių, pasirinkau sukneles“, – prisiminė ikona.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Coco įsikraustė ten, kur patyrė šilčiausius jausmus. Kai gyvenimas Pirėnuose tapo pernelyg nuobodus, ji grįžo į Paryžių.
Ir vėl įsivėlė į aistringą nuotykį. Coco meilužiu tapo trylika metų jaunesnis šviesiaplaukis vokietis Hansas Guntheris.
1944-aisiais dizainerė buvo apkaltinta kolaboravimu su priešu, mat paaiškėjo, kad Hansas buvo nacių šnipas.
Įprastai šalies išdavikai būdavo baudžiami nuskutant jiems galvą, išdeginant ant jų svastikos simbolį, įkalinant ar nužudant.
Coco buvo nubausta 18-a mėnesių kalėjimo. Ją išgelbėjo Winstono Churchillio skambutis. Jis buvo brito H.Grosvenoro bičiulis.
Kai vėliau moters žurnalistas paklausė, kurią pusę palaikė per karą, ji išliko savimi pasitikinti ir paslaptinga. „Žinoma, kad nė vienos pusės. Niekas niekada neaiškino Coco Chanel, ką jai galvoti“, – sakė legenda.
