Šia anglų išmintimi vadovaujasi daug žmonių. Bet ne visi. Tie kiti svaidosi paaiškinimais „man nusispjauti, ką apie mane mano“, „tegul mane vertina pagal darbus, o ne pagal drabužius“, „laikas savo išvaizdai – tuščiai iššvaistytas“... O vėliau virkauja, kad kas nors susidaręs prastą nuomonę apie tavo asmenį.
Šią išmintį norėčiau priminti tiems, kurie netikėtai nustemba, kad kažkas kažkaip negražiai apie juos prašneko. Tada vertėtų jų paklausti: „O kokį įvaizdį apie save esi susikūręs?“
... Sutikau seniai matytą pažįstamą. Ėmėme kalbėtis, o jis iškart: „Niekada nepamiršiu, kai pirmąkart tave pamačiau, – tądien atėjai pas ministrą imti interviu su tais šortais...“
Būtų juokinga, jei nebūtų gėda. Šį liapsusą padariau savo karjeros priešaušriu, tačiau jis nepasimiršo iki šiol. Nors tam savo pažįstamam, tuomet dirbusiam ministerijos atstovu spaudai, vėliau paaiškinau, kodėl tąkart buvau taip apsirengusi, bet...
Buvo karštas vidurvasaris. Žurnalistai, kūrybinės asmenybės, sau leisdavo daugiau laisvalaikio stiliaus aprangos negu dalykinės, todėl ir aš „kontorinę“ dieną nusprendžiau praleisti gaiviai – šortai plius marškinėliai.
Tačiau užsienio reikalų ministras, su kuriuo buvo seniai suderintas pasimatymas, netikėtai interviu laiką diena paankstino ir nepaliko nė valandos parlėkti namo persirengti. Aukščiausio lygio stresas.
Draskau koleges, kad jos paskolintų ką nors padoresnio. Vienos sijonas triskart didesnis, kitos kelnės nesusisega. Einu su tuo, kuo vilkiu.
Interviu įvyko. Tačiau ministrui neturėjau progos paaiškinti, kodėl taip nepadoriai, ne pagal protokolą buvau apsirengusi. Tai buvo vienintelis mudviejų susitikimas. Tad spėju, kad ir šiandien jam mano pavardė siejasi su tais nevykusiais šortais.
Kokią pamokėlę gavau? Būtina visada būti pasirengusiam tinkamai pasinaudoti pirmuoju šansu. Nes jis gali būti vienintelis.
Koks svarbus pirmas įspūdis, supranti tik po to, kai tave atsiveja pasekmės.
Štai viena moteris taip ir nepakeitė apie mane prastos nuomonės, nes pirmas įspūdis, kurį ji susidarė pirmąsyk mane sutikusi, buvo stipresnis net už kelis vėlesnius.
O tąkart į vakarėlį atlėkiau iš darbo po konfliktinės situacijos, todėl galbūt elgiausi kaip pikta, arogantiška šiknė.
Viena vieno žmogaus bloga nuomonė apie tave – dar pusė bėdos. Blogai tai, kad bloga nuomonė apie tave plinta kaip gripo epidemija. Kai vienas kitam lyg netyčiom pasidalijame savo nuomone apie kurį nors žmogų.
Ir nesiginčykite, kad jums nesvarbu, ką apie mus mano kiti. Mums visiems svarbu, kad apie mus manytų gerai. Nes mes gyvename tarp žmonių.
Nuomonę sukuria pirmasis įspūdis. Ir jis gali būti lemiamas. Nebepatobulinamas.
Bėda, kad ne visada gali iš anksto pasiruošti padaryti gerą įspūdį, nes nežinai, kada tai nutiks. Neparepetuosi iš anksto. Išeitis? Būti visada tam pasiruošus. Nuolat repetuoti. Net jei žiūrovas esi tik tu pats vienas.
Tada įpranti tinkamai paruošti ir savo išorę, ir vidų. Kai gera išvaizda, manieros, kalbėsena ir kiti asmenybę nusakantys dalykai tampa tavo kasdienybe, galima ir atsipūsti. Nes tai jau bus tapę tavo savastimi. Tavimi.
