Daugiau nei 100 parodoje „Romantizmo amžius“ eksponuojamų darbų puikiai atskleidžia šiam laikotarpiui būdingas pastangas išsaugoti istorinę atmintį, tradicijų puoselėjimą, primena pasipriešinimo kovų aktualumą, atspindi tautos herojų ir dvasios lyderių kultą.
Joje jau nuo kitos savaitės lankytojai galės išvysti žymiausių tuo metu Lietuvoje kūrusių menininkų – Ferdinando Ruščico, Pranciškaus Smuglevičiaus, Edvardo Mato Riomerio, Kazimiero Alchimavičiaus, Juozapo Oleškevičiaus, Alberto Žameto kūrinius. Bus pristatomi ir iki šiol mažai žinomų autorių darbai.
Parodoje pristatomi Lietuvos tapytojų, grafikų, skulptorių kūriniai, taip pat kai kurie lituanistinės temos užsienio dailininkų darbai. Ypač daug dėmesio skirta grafikai ir knygų iliustracijoms, parodančioms neatsiejamą dailės ir literatūros ryšį, kuomet meno kūriniai pradėjo plisti per spaudą ir tapo pasiekiami įvairiems visuomenės sluoksniams.
Pasak parodos kuratorės Rūtos Janonienės, dauguma XIX amžiaus Lietuvos dailininkų priklausė smulkiajai aristokratijai, todėl dvarų aplinkos motyvai gana dažni jų kūriniuose.
„Žinoma, to meto kūryboje atsispindėjo ir politinės-visuomeninės santvarkos kontekstas. XIX a. dailė ieškojo įkvepiančių pavyzdžių, herojiškų figūrų, kurios atitiktų romantizmo epochos didvyrio paveikslą. Jais dažnai tapdavo riteriški nobiliteto atstovai, atliekantys pareigą ir ginantys savo šalį kardu.
Kita vertus, XIX a. atsigręžiama ir į valstiečius, kurių išlaisvinimas iš baudžiavos, jų patriotiškas nusiteikimas buvo suvokiamas kaip vienas iš valstybingumo išlaikymo garantų jau nuo T. Kosciuškos sukilimo 1794 m.“ – pasakoja parodos kuratorė.
Šią idėją perteikia parodoje eksponuojamas P. Smuglevičiaus tapybos darbas „Krokuviečiai karčemoje“.
„Visgi, šiame amžiuje vienu reikšmingiausiu žanru tapo gamtą ir architektūrą jungiantis peizažas, pasakojantis apie to meto asmens tapatybę formavusią aplinką ir įvykius.
Daug dėmesio kraštovaizdžio vaizdavimui teikta manant, jog nuo jo pobūdžio priklauso ir krašte gyvenančių žmonių būdas, tautos dvasia. Tuo tarpu architektūros paminklai asocijavosi su žymiais istoriniais įvykiais ir asmenimis, tad atliko savotišką istorijos iliustravimo funkciją. Bažnyčių atvaizdai ir religinės dailės siužetai bylojo apie krašto katalikiškumą“ – pristato parodos koncepciją R.Janonienė.
„Tartle“ galima išvysti šiam žanrui priskiriamą T. Daugirdo paveikslą „Elgeta prie koplytstulpio“. Jame matomas tipiškas lietuviškas kraštovaizdis, kuris perteikia melancholišką nuotaiką ir primena apie dieviškąją globą.
Tuo tarpu gretimoje Lietuvos meno pažinimo centro salėje – visiškai kitos nuotaikos A. Žameto Italijos gamtovaizdis tęsia klasikines senąsias idealiojo peizažo tradicijas, išryškinančias dramatišką kalnuoto landšafto didybę.
Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ direktorės Jurgitos Semenauskienės teigimu, antroji paroda ypatinga ir tuo, jog joje pirmą karta pristatomas platus spektras šioje privačioje kolekcijoje surinktų iliustruotų leidinių, atspindinčių XIX a. pasaulėžiūrą ir ypatingą dailininko vaidmenį įvaizdinant tiek mokslinius, tiek grožinės literatūros tekstus.
Su pirmąja privačios kolekcijos ekspozicija per metus susipažino daugiau nei 5000 svečių. Visgi, lankytojams dažnai tekdavo ilgokai laukti „Tartle“ dailės istorikių vedamų ekskursijų.
„Tartle“ direktorė šypsosi sakydama, kad ir šį kartą, nesuskubusiems registruotis į ekskursijas, teks luktelėti taip pat. Su ekspozicija lankytojai supažindinami tik mažomis grupėmis, lydimi patyrusių menotyrininkių pasakojimo, todėl per savaitę Lietuvos meno pažinimo centras gali priimti ribotą svečių skaičių.
„Skatiname meną pažinti giliau, todėl skiriame daug asmeninio dėmesio kiekvienam čia ateinančiam. Tokioje jaukioje ir meno istorijos pasakojimų įkvėptoje erdvėje užsimezga diskusija, atsiranda nepaviršutiniškas ryšys su menu. Iš lankytojų dažnai atsisveikindami išgirstame, jog šios pažinties vertėjo laukti, todėl labai džiaugiuosi, jog vos per metus tapome terpe, formuojančia brandų požiūrį į mūsų dailės istoriją ir paveldą“ – sako J.Semenauskienė.
Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“, įsikūrusiame Vilniuje, sukaupta viena didžiausių visuomenei prieinamų privačių meno kolekcijų Centrinėje Europoje. Besidomintieji menu su ja gali susipažinti nuo praėjusių metų rudens, kuomet centras atvėrė duris.
Užupyje įsikūrusiame centre – per 7 tūkst. eksponatų, įskaitant apie 1 tūkst. tapybos darbų, per 360 skulptūrų, per 490 žemėlapių, per 1100 istorinės grafikos darbų, per 2 tūkst. lituanistinių knygų ir kitų spaudinių, išleistų iki 1905 m., taip pat lituanistinės medalistikos, sidabro kalybos bei kitų artefaktų. Čia galima susipažinti su Lietuvos meno vertybėmis nuo pagonybės laikų kultūrinio palikimo iki šiuolaikinės dailės.
Kolekcijoje pristatomi istorinės Lietuvos menininkai, neatsižvelgiant į jų tautybę, nes nesvarbu, kokia kalba jie kalbėjo ar iš kurio pasaulio krašto buvo kilę – jų darbai yra neatskiriami nuo Lietuvos istorinio ir kultūrinio konteksto. Centras unikalus tuo, kad jame interaktyviai per meno prizmę galima susipažinti su Lietuvos istorija.
