Kino žvaigždė kalba visiems Pirėnų pusiasalio gyventojams būdinga maniera – garsiai, greitai ir daug.
Atrodo, kad su Penelope galima kalbėti valandų valandas: ji mėgsta diskutuoti aktualiomis temomis.
Tik įsigilinus į jos replikas supranti, kad ten nėra nė vieno žodžio apie asmeninę patirtį. 45 metų senjora P.Cruz – itin uždaras žmogus.
Į klausimą apie šeimą visuomet atsako: „Šeima man svarbiausia. Nemėgstu ilgam išvykti iš namų. Pirmasis klausimas, kurį pateikiu gavusi pasiūlymą filmuotis, – kur tai vyks.“
Paklausta apie vyrą aktorių Javierą Bardemą (50 m.), už kurio ištekėjo 2010-aisiais, Penelope išsamiai dėsto, ką reiškia filmuotis kartu su sutuoktiniu.
J.Bardemas ir P.Cruz dalyvavo 12 bendrų projektų.
Žurnalistų paprašyta papasakoti apie vaikus – aštuonerių metų sūnų Leo ir penkiametę dukterį Luną – ispanų aktorė su malonumu prabyla apie tai, kaip motinystė keičia moterį, bet nepateikia jokių pavyzdžių iš savo gyvenimo, jokių asmeniškumų.
P.Cruz šnekesnė, kai paliečiama darbo tema. Tuomet kartais papasakoja žurnalistams kokią nors istoriją iš savo asmeninės patirties. Bet ir tuomet nevengia pasijuokti iš savęs, kolegų aktorių ir net režisierių.
„Įsivaizduokite, kartą režisierius Woody Allenas užsnūdo, kai filmavimo aikštelėje buvo įrenginėjama šviesa.
Pradėjau jį filmuoti telefonu! Bet visą laiką bijojau, kad jis nukris nuo kėdės. Woody miegojo nesuvokiama poza!“ – pasakojo aktorė leidiniui „Harper’s Bazaar“.
Penelope Cruz apie...
... baletą
„Nuo ketverių metų lankiau baleto pamokas – šešias dienas per savaitę po 4–5 valandas kasdien. Ir taip 15 metų. Buvau judri, elgdavausi kaip tikra išdykėlė, ir šokių pamokos nors truputį mane apramindavo. Be to, tai džiugino mamą.
Baletas buvo mano aistra, svajojau sušokti Karmen. Tik vėliau suvokiau, kodėl mane taip traukė į sceną.
Juk baletas – tai aktorinio meistriškumo forma. Vėliau šokių įgūdžiai man pravertė.
2009-aisiais vaidinau miuzikle „Devyni“, sukurtą pagal garsaus italų režisieriaus Federico Fellini kino juostą „8 1/2“. Pasibaigus filmavimui mano kūnas buvo nusėtas mėlynėmis ir įbrėžimais – jais didžiavausi lyg trofėjais!“
... šukuosenas
„Anksčiau mano tėvai turėjo kirpyklą, į kurią atbėgdavau iškart po mokyklos. Sakydavau, kad ten ruošiu pamokas, o iš tikrųjų žvalgiausi į lankytojus.
Klientės atverdavo mamai slapčiausias sielos kerteles. Joms šie pokalbiai buvo savotiška psichoterapija. Išmokau kirpti plaukus, daryti šukuosenas ir depiliaciją. Taigi turiu dar vieną profesiją, ir apie tai žino visi mano draugai.
Kartą paskambino artima draugė kolegė Salma Hayek: „Kiaušini, man skubiai reikalinga tavo pagalba!“
Nesistebėkite, viena kitą kiaušiniais vadinome dar jaunystėje, kai neturėjome vaikų ir mėgome pamiegoti. Tinginystę kažkodėl lyginome su kiaušiniu...
Taigi Salma vėlavo į premjerą, o jos namuose buvo išjungta elektra. Negana to, neatvyko vizažistas.
Tuoj pat nulėkiau pas Salmą – uždegiau žvakes ir padariau jai tokį makiažą, jog niekas nepastebėjo, kad darbavosi neprofesionalas!“
... amžių
„Kai man sukako 13 metų, tėtis nupirko vaizdo grotuvą „Betamax“, ir tai pakeitė mano gyvenimą. Mes retai eidavome į kiną, nes nebuvo kino teatro, kurį būtų galima pasiekti pėsčiomis.
Ir automobilio tolimiems rajonams pasiekti neturėjau, todėl kino meno mokiausi namuose.
Per vaizdo grotuvą susipažinau su legendiniais režisieriais Billy Wilderiu, Pieru Paulo Pasolini, kino žvaigždėmis Marilyn Monroe, Sophia Loren...
Būdama 15-os supratau, kad man reikia agento, ir savo duomenis nusiunčiau Katrinai Bayonas, sumelavusi, kad man jau sukako 17 metų. Katrina tris kartus atsisakė, kol galiausiai sutiko ir iki šiol dirba su manimi.
1992-aisiais Katrina nusiuntė mane į dramos „Jautiena“ aktorių atranką – ir tuomet vėl padidinau savo amžių. Šia tema anuomet man tekdavo dažnai meluoti. Mane patvirtino ir „Jautienos“ filmavimo aikštelėje susipažinau su būsimuoju vyru Javieru.
Kai klausinėjama apie mano požiūrį į amžių, pykteliu: „Kas per velnias?! Neketinu atsakyti į tokį kvailą klausimą!“ Apie amžių žurnalistai kalba nuo to laiko, kai man sukako 22-eji!
„Baiminatės dėl amžiaus?“ – klausinėjo žurnalistai. Atvirai sakant, nevykęs klausimas. Keista, kad XXI amžiuje moteris vis dar verčiama kalbėti šia tema.“
... namų tvarkymą
„Kai buvau maža, sekmadieniais mano šeima ir visi mūsų kaimynai namuose tvarkydavosi. Iš visur liejosi muzika, buvo šokama kieme – kai kas tai darė net nuogas...
Nebuvome hipiai, tiesiog visi jautėsi laisvi. Filmuodamasi „Sugrįžime“ pastebėjau, kad labai patinka tvarkytis.
Mano herojė buvo pamišusi dėl švaros. Stengdamasi įlisti į jos kailį važiavau į tėvų namus ir prisimindama vaikystę viską be perstojo tvarkiau. Mama ir sesuo kraipė galvą, žiūrėjo kaip į kuoktelėjusią.“
... ispanų režisierių
„Jį sekiau. 1991-aisiais Pedro kūrė Madride „Aukštus kulniukus“. Nors buvau 14-os, prasibroviau į filmavimo aikštelę. Man pavyko įkalbėti apsaugininką, kad įleistų.
Pasislėpusi už monitoriaus stebėjau, kaip Pedro nuteikia vaidmeniui aktorę Victorią Abril. Klausiausi ir svajojau, kad vieną dieną Almodovaras taptų ir mano mokytoju.
Man atrodo, kad Pedro niekada nepasakojau šios istorijos. Vis pamirštu... Po trejų metų jis paskambino. Tuo metu maudžiausi po dušu ir neskubėjau pakelti ragelio. Maniau, kad tai tėvai, ir dar kartą perskambins.
Vėliau paaiškėjo, kad skambino P.Almodovaras norėdamas pagirti mano vaidybą „Jautienoje“. Bet kai jis pakvietė į savo dviejų filmų atranką, abu kartus pravirkau.
Pasisekė tik 1997-aisiais: Pedro davė man vaidmenį filme „Virpantys kūnai“. Mano partneriu vėl tapo J.Bardemas.“
... šlovę
„Man pasisekė, kad išgarsėjau iki interneto ir išmaniųjų telefonų. Tada nebuvo nei SMS žinučių, nei socialinių tinklų – nieko, bet su atvirkštine medalio puse pavadinimu „šlovė“ susidūriau gana greitai.
Kartą su tėvu ėjau gatve, ir kas penkias minutes praeiviai reiškė man savo simpatijas. Ir staiga girdžiu: „Kalė!“ Iš pradžių aš nustėrau, paskui susižvalgiau su tėčiu ir pasakiau: „Tikriausiai tai ir yra šlovė.“
Nusijuokėme. Nuo to laiko visada esu budri, ypač tada, kai pasipila pagyros.
Pasaulis nedarnus, kupinas iliuzijų. Pažvelkite į kino ekraną – jis pernelyg didelis. Taip ir susižavėjimo šūksniai, atsiliepimai – viskas perdėta.
Tarp manęs ir visuomenės yra siena: asmeninio gyvenimo nedarau viešo. Šeimą, vyrą ir vaikus privalau apsaugoti.
Į socialinius tinklus galiu įkelti krūvą savo nuotraukų iš aukštuomenės renginių, bet niekada mano „Instagram“ paskyroje nepamatysite vaikų. Ir apie savo santykius su vyru neketinu pasakoti.“
