Tokia staigmena laukė „Menai&Renginiai“ įkūrėjos Erikos Purauskytės (38 m.) jos vyresnėlės dukters Vasaros Erikos gimtadienio rytą.
Tarsi šių nesklandumų būtų maža, vyresniosios sesers gimtadienio išvakarėse susirgo pusantrų metukų Erikos dukrelė Aurora, tad mamos naktis buvo bemiegė.
Dabar, praėjus šventei, moteris jau šypsosi – akivaizdu, kad nėra tokios situacijos, su kuria nesusidoroja patyrę švenčių rengėjai.
Ir nors jaudulys, kai gimimo diena – tavo vaiko, kur kas didesnis nei įprastai, šįkart suveikė apsvarstytas planas B.
Trečiojo mažosios Vasaros gimtadienio fiesta tuoj pat iš sodo buvo perkelta į erdvius moters ir jos sutuoktinio Prano Slušnio (46 m.) namus, sunki kepsninė įtaisyta balkone, o vaikams pasiūlyta šėlti mergaičių kambaryje.
Visai netrukus galiausiai prasigiedrijęs dangus leido mažiesiems svečiams ir suaugusiesiems ne tik išlėkti į sodą ir čia pajusti tikrų vasaros linksmybių skonį bei siautulį, bet ir padirbėti – kiekvienas čiupo ir į lauką nešė po kelis daiktus ne tik sau, bet ir draugui.
Anksčiau visuomet atsisakydavusi bet kokių pasiūlymų surengti vaikišką šventę, savo vyresnėlei Erika jau antrus metus spalvingus ir įspūdingus gimtadienius organizuoja pati.
O paklausta apie tokių fiestų iššūkius tik numoja ranka: „Kai turi patikimus partnerius, su kuriais diena iš dienos dirbi ne vienus metus, viskas kur kas paprasčiau.
Kitiems tai gali atrodyti didelis darbas, o man užteko vos kelių skambučių. Juk tie patys renginių organizavimo principai ir taisyklės veikia ir mažų, ir didelių žmonių šventėse.
Žinoma, išskyrus jaudulį ir šįkart padidėjusias „mamiškas“ emocijas – juk švente turi džiaugtis vienas svarbiausių „klientų“ gyvenime – tavo pačios vaikas.
Juokiuosi, kad kaip gydytojai neoperuoja savo giminių, taip ir renginių organizatoriai nerengia švenčių artimiesiems. Prieš dukters gimtadienį, kai lietus pylė kaip iš kibiro, labai išgyvenau ir nervinausi.
Nors savo organizuojamuose didžiuliuose renginiuose esu ne kartą išsprendusi šią problemą be jokio streso ir žinau, kad net pliaupiantis lietus gali būti žavingas ir suteikti puikių emocijų, jei tam esi gerai pasiruošęs. Taip atsitiko ir šįkart, tik su daugiau jaudulio.“
Mažoji sukaktuvininkė taip pat prisidėjo prie savo šventės organizavimo – šiuo metu rožinę spalvą pamėgusi mergaitė nė nemirktelėjusi pareiškė, koks turi būti jos gimtadienis, – saldus ir rožinis.
Tad Erikai beliko įsiklausyti į dukters norus ir pirmiausia skubėti į drabužių parduotuvę – mat anksčiau pirkti šventiniai kitos spalvos dukterų rūbeliai čia nebetiko.
„Šiuo metu Vasarai yra rožinės spalvos etapas, todėl ir gimtadienio tema tapo ši spalva. Bet ką jai siūlydama žinau, kad pasirinkimas bus rožinis. Ir vartydama vaikų linksmintojų „Linksmojo lagamino“ personažų didžiulį katalogą ji rinkosi viską, kas yra šios spalvos, – taip šventėje atsirado rožinis meškinas ir tokia suknele vilkėjusi princesė, o „Ponas Balionas“ pripūtė gausybę tokių balionų – debesėlių.
O kada, jei ne dabar, galime švęsti rožinę spalvą ir ja pasidžiaugti? Rožiniai saldumynai, beje, puikiausiai tiko ne tik mergaitėms, bet ir berniukams“, – juokėsi E.Purauskytė.
Visoms mamoms, rengiančioms šventes savo vaikams, Erika pirmiausia siūlo pasirūpinti ne tik maistu svečiams, bet ir bent vienu pagalbininku – kad pačioms šventinę dieną nereikėtų lakstyti su lėkštėmis ar juo labiau kelias dienas prieš šventę stovėti prie viryklės.
„Svarbiausia ir iš anksto pasirūpinti, kas bus atsakingas už maisto pateikimą ir nešvarių indų surinkimą. Nes net pačios gražiausios dekoracijos atrodys nekaip tarp nešvarių indų ir šiukšlių. Ir turbūt kiekviena moteris yra patyrusi jausmą, kad svečiai ateina, išeina, o tu supranti visą popietę taip su nei vienu ir nepabendravusi, nes visą šventę prižiūrėjai stalą.
Jei pati būčiau laksčiusi su puodais ir padėklais, būčiau ne tik nepabendravusi su svečiais, bet ir nespėjusi pasidžiaugti dukters emocijomis. Šįkart jaučiausi rami ir saugi”, – kalbėjo moteris.
Vasaros švente puikiai pasirūpino „Salt Story“ kolektyvas – ilgamečiai partneriai, daugybę kartų drauge dirbę Erikos organizuojamuose renginiuose.
Bet moteris puikiausiai įsivaizduoja ir vaikų gimtadienį su paprasčiausiomis picomis, daržovių juostelėmis, vaisiais.
Dar vienas svarbus akcentas, Erikos nuomone, – šventės fotografijos. Jei kviečiatės fotografą, būtina iš anksto ir detaliai aptarti, kokie jūsų lūkesčiai.
Net jei jis rekomenduotas, esate matę jo darbus ar net yra fotografavęs jūsų šventę. Ir jau net pačioje šventėje nesidrovėti ir priminti svarbius jums akcentus.
„Jei neparuošite šių namų darbų, galite likti nusivylę pamatę, kad, pavyzdžiui, pusė svečių ir svarbių akimirkų liko nenufotografuota arba fotografas išvažiuoja iš šventės pamiršęs... šventinio torto žvakučių užpūtimą. (Juokiasi.)
Šiais laikais galima ir visai jo nekviesti, o paprašyti visų artimųjų po šventės atsiųsti savo nuotraukas, darytas telefonais, – tos buitinės artimų žmonių įamžintos akimirkos ir filmukai dažnai būna net smagesni nei daryti profesionalų.“
Erika ragina nesidrovėti ir atvirai svečiams pasakyti, kokios dovanos jūsų vaiką šiais metais pradžiugintų. Juk jūs geriausiai tai žinote ir tai padės apsisaugoti nuo nereikalingų žaislų ar dviejų vienodų knygučių.
E.Purauskytė įsitikinusi, kad ne žaislų kiekis daro jos dukras laimingas, o dėmesys ir laikas, skirtas joms, nauji atradimai, patirti su šeima, todėl svečių, kurie to klausė, prašė dovanoti įspūdžius.
Ji su Vasara džiaugėsi ir pirmuoju mergaitės spektakliu, ir viešnage baseine su mažosiomis draugėmis, ir kūrybininkės Rimantės Kulvinskytės įteikta autorine vaikiška knygele bei vaikų kurtais atvirukais, kreidelėmis, skirtomis piešti vonioje.
Žinoma, Vasara gavo ir puikių žaislų, kurių jai niekada nebus per daug. Bičiulė Goda Skačkauskaitė-Jokubaitienė su sūnumis Vasarai padovanojo akvariumą su žuvele, kuria mažoji sukaktuvininkė su tėčiu mielai rūpinasi.
„Nespėjau net susekti, kas ką padovanojo! Visas dovanas sudėjome dukters kambaryje ant palangės, o ryte pabudę radome sukaktuvininkę išpakavusią viską ir besidžiaugiančią naujais žaislais.
Todėl į savo „būtina padaryti“ sąrašą nuo šiol įtrauksime ir dar vieną punktą – išpakuoti gautas dovanas iškart jas gavus, dalyvaujant teikėjams. Juk jie su meile ruošė, galvojo, pirko jas, tad malonu pamatyti ir dukrelės emocijas išvydus dovaną, ir paties dovanotojo akis, jam nuoširdžiai asmeniškai padėkoti už dėmesį ir šilumą“, – šypsojosi moteris.
Erika neslepia – pastarieji metai atnešė jai daugybę naujų potyrių ir emocijų. Dukrelė Vasara dabar jai – lyg besiskleidžiantis gėlės žiedas. Su mažąja jau įdomu kalbėtis, matyti pasaulį vaiko akimis, kartu išgyventi jos patiriamus įspūdžius.
„Pati su dukromis atrandu pasaulį iš naujo. Pasaulį, kuris šiais metais – rožinis“, – pasakojo E.Purauskytė.
