Tačiau sutuoktinių šventė išsiskyrė ne tik jaukumu. Kitaip nei daugelis, Julija ir Karolis vestuves planavo patys. Neįprasta ir pasirinkta medaus mėnesio kryptis – šeima medaus kopinėtojų pamėgtus Vietnamą ir Tailandą nutarė iškeisti į kitą savotiškai egzotišką kraštą – Ukrainą.
– Jūsų vyras pasipiršo nuo draugystės pradžios prabėgus vieneriems metams. Daugeliui metai atrodo kiek per trumpas laikotarpis piršlyboms. Kaip į sužadėtuves reagavote jūs?
– Sunku pasakyti, to tikrai nesitikėjau. Sužadėtuvės buvo labai jaukios bei šeimyniškos. Tokių ir norėjau – be pompastikos. Karolis pasipiršo namuose.
– Kaip susipažinote su savo išrinktuoju?
– Susipažinome renginyje. Ėmėme ir susibendravome. (Šypsosi).
– Kodėl pasirinkote būtent tokią sutuoktuvių vietą?
– Norėjome, kad vestuvės įvyktų jaukioje vietoje. Svarbu buvo gražus kiemas, kuriame būtų galima pabendrauti, nusifotografuoti, pasidalinti sveikinimais. Pasižvalgėme po apylinkes ir priėmėme tokį sprendimą. Ši cerkvė man visuomet labai patiko, man pritarė ir Karolis.
– Vestuvių metu į cerkvę įsileidote tik pačius artimiausius. Išduokite, kaip nutarėte papuošti šventovės vidų?
– Žvėryno cerkvės vidus yra labai gražus. Interjeras – spalvingas, viduje tvyro ypatinga aura. Papildomai cerkvės nepuošėme, kaip buvo papuošta, taip ir palikome.
– Plačiau papasakokite apie suknelę.
– Tiesą sakant, dėl jos teko patirti nuotykių. Mano idėja pasisiūti tokią suknelę, kokią aš įsivaizdavau nepasitvirtino. Galvojau, jog išsirinkau labai paprastą modelį. Vėliau paaiškėjo, kad pasiūti būtent tokią suknelę būtų labai sunku: siuvimas buvo įmantrus, o medžiaga – sunkiai randama.
Galų gale, savo svajonių suknelę išvydau Kaune, ji – iš naujausios Oksanos Muchos kolekcijos. Išsirinkau visiškai kito stiliaus, bet tos pačios tematikos variantą.
– Paprastai, jaunikiams sukti galvą dėl vestuvinio drabužio reikia kiek mažiau, nei nuotakoms. Ar sunkiai atradote kostiumą Karoliui?
– Kostiumą irgi rinkomės Kaune. Išsirinkome dailų rudą kostiumą, kuris tikrai labai gražiai derėjo prie mano suknelės. Mums buvo svarbu, kad apdaras atitiktų boho stiliaus tematiką. Pastarasis primena retro stilių, jam būdingos tam tikros detalės, tokios, kaip nėriniai.
– Kokius vestuvinius žiedus išsirinkote?
– Žiedus mums gamino juvelyras. Galiu pasakyti, kad jie gavosi net gražesni, nei tikėjomės. Žiedai – iš geltono aukso, išgraviruoti. Niekam nesakėme, kas ten išgraviruota, tai lieka tik tarp mūsų.
– Esate labiau tradicinių – „storų“ ar modernių – minimalistinių vestuvių mėgėja?
– Mūsų vestuvėse pabrolių ar pamergių nebuvo. Didelės šventės nerengėme, iš anksto žinojome, kad jau kitą dieną išvyksime į kelionę. Po ceremonijos cerkvėje vykome fotografuotis, vėliau su pačiais artimiausiais vakarieniavome jaukiame Žvėryno restorane, nakvynės neorganizavome.
Vis tik, savęs nelaikau nei tradicinių, nei modernių vestuvių mėgėja. Turiu savitą suvokimą tam tikrais klausimais. Nusprendėme laikytis tik vienos tradicijos, kuri buvo labai svarbi mano mamai – vestuvių rytą su jaunikiu nesusitikome, paskutiniąją naktį prieš sutuoktuves praleidome atskirai.
– Viską organizavote patys ar kreipėtės pagalbos į specialistus?
– Viską organizavome patys, didelių problemų nekilo, nuotaka siaubūne tikrai nepatapau. (Juokiasi). Abu turime labai daug patirties su renginiais, išmanančiųjų šį amatą yra ir mūsų su Karoliu draugų rate. Svarbiausia yra žinoti, ko nori ir kur to reikia ieškoti. Manau, kad vestuvės yra šventė, per kurią turi gerai jaustis, jaudintis nebėra dėl ko.
– Kiek laiko užtruko sutuoktuvių planavimo procesas?
– Viskas priklauso nuo poreikių. Mums planavimo procesas užtruko apie pusmetį. Kadangi pati dirbu su vestuvėmis, žinau, kad tam tikrų dalykų norimu metu galima ir nebegauti, dėl to reikia mokėti įvykiams užbėgti už akių. Šią patirtį pritaikiau ir planuodama savo pačios vestuves.
– Kur nusprendėte kopinėti medų?
– Kadangi abu labai mėgstame keliauti, nusprendėme, kad dviem savaitėm vyksime į Ukrainą. Tailandas ir Vietnamas jau yra aplankyti. Pagalvojome, kad būtų smagu nuvykti būtent į šią šalį. Be to, Ukrainoje gyvena ir mano giminaičiai, galbūt, pavyks pas juos užsukti.
Žinoma, aplankysime ir Odesą. Trumpai tariant, ne tik pakeliausime, bet ir pailsėsime. Pradėsime nuo Lvovo. Išsamaus maršruto planavimas – ne mums.
