Drabužius kurianti, landšafto dizaino sprendimais privačias ir viešąsias erdves puošianti moteris sostinės Senamiestyje atvėrė erdvės, kurioje yra vietos visoms jos mėgstamoms veikloms, duris.
Vietą po stogu čia atrado moterims ir vyrams kuriami drabužiai ir skintos gėlės.
Renata pasakoja, kad mintis mėgstamas veiklas apgyvendinti po vienu stogu atėjo natūraliai, specialiai neieškant tinkamos vietos.
„Anksčiau ar vėliau man būtų atėjęs laikas priimti sprendimą, ką aš toliau darysiu.
Su šeimos palaikymu ir pagalba priėmėme sprendimą, kad reikia atidaryti vietą, kurią vadinu erdve“, – pokalbį pradėjo R.Mikailionytė, jau prieš kurį laiką pasitraukusi iš „Image Group“ modelių agentūros, kurią prieš dvidešimtmetį įkūrė su Julija Maslinskaja-Ulvydiene ir Meda Jonaityte.
– Vietą suradote natūraliai, ilgų paieškų neprireikė...
– Man labai pasisekė – su patalpos savininku radome dialogą, vietos tikrai ilgai neieškojau.
Mano erdvės kaimynystėje – Piano.lt koncertų salė, už sienos – vinilinių plokštelių parduotuvė, per gatvę – MO muziejus, visai šalia – Žemaitijos gatvė.
Tai – lyg Senamiesčio briauna, kuri susijungia su naujamiesčiu, o jis nepaprastai gražėja – čia keliasi žmonės, kurie mato šios miesto dalies perspektyvas.
– Važiuojantys ar einantys Pylimo gatve pro plačius langus turbūt jau spėjo pamatyti naują vietą, bent jau kol kas – be pavadinimo. Tai – sąmoningas pasirinkimas?
– Erdvę norėjau pavadinti adresu, bet pamaniau, kad gali kilti asociacijų, tad kol kas pasikabinau savo lentelę su savo vardu ir pavarde – tai yra erdvė, ir tiek.
– Ko mes rasime užėję į jūsų sukurtą vietą?
– Mano kurtų drabužių, skintų gėlių puokščių bei daiktų, kurie atsirado bendradarbiaujant su kitais Lietuvos kūrėjais ir amatininkais.
Planuojame, kad atsiras kvepalų, namų aromatų, dovanų, o šalia jų visuomet tinka gėlės žiedas.
Man visada svarbu išlaikyti šiek tiek paslapties ir neskubėti – reikia gerai pajausti ir tada daryti.
Gal nėra tos drąsos stačiai nerti – man tai nebūdinga. Ateityje čia mažose grupėse bursis žmonės, kurie ir mokysis, ir dalinsis, ir mainysis – turbūt tai galėčiau pavadinti nišinėmis dalinimosi paskaitomis.
– Kokiam žmogui tai bus skirta?
– Manau, žmogus yra jaunas tol, kol jis smalsus, viskuo domisi. Tai galima pamatyti didmiesčiuose, jei yra galimybės ten nuvykti, – Tokijuje, Niujorke.
Ten sunku pasakyti, kiek žmogui metų. Jie – kosmopolitai, jiems viskas įdomu, jie nori daug ko išmokti.
Šiais laikais nyksta empatija, mes pasineriame į socialinius tinklus, trūksta gyvo bendravimo.
Aplinkui – didelis tempas, žmonės į namus grįžta pavargę. Jiems neužtenka laiko ko nors išmokti ar domėtis naujomis sritimis, temomis.
– Jus galima pavadinti minimalizmo šalininke. Interjeras sukurtas bendradarbiaujant su architektu Gintaru Kuginiu, kuris erdvę įprasmino japoniško minimalizmo stilistika. Jau-kioje ir neperkrautoje erdvėje jaučiatės harmoningai?
– Architektas Gintaras Kuginys sukūrė japonišką minimalizmą, kurio esmė yra „Less is more“ („daugiau yra mažiau“. – Red.). Kartais žmogus gali tylėti, bet jo kūno kalba pasako daugiau.
Gintaras parinko nuostabią spalvą, kurioje nepaprastai gražiai atrodo augalai, keramika bei mano kurti daiktai.
Jie – natūralūs, iš medvilnės ar vilnos, šilko...
Man patinka medžiagų subtilumas, faktūrų tarpusavio derinimas – tai gražiai suskamba su ta spalva.
Atsirado linijinė šviesa, šiek tiek kubizmo. Kai tai daro talentingas žmogus, erdvę vėliau pamatai dar kitaip.
Man pasisekė, kad šiame gyvenime sutikau Gintarą, kad gyvenu tuo laiku, kai kuria jis, – man pasisekė, kad jis susidomėjo šia erdve.
Čia gera ir jauku būti, laikas greitai prabėga – džiaugiuosi gera aura.
– Ne vienus metus jus buvo galima pamatyti vadinamosiose „pop-up“ parduotuvėse. Sutikti žmonės dabar ateina pas jus?
– Čia dirba ir ateina geri žmonės – per ketverius metus, kai dalyvaudavau „pop-up“, susipažinau su nuostabiais žmonėmis, kurie perka mano daiktus.
Nuostabu, kai dabar jie ateina čia, nors savo erdvę atidariau tyliai, ramiai. Tai yra toks geras jausmas, nes tai yra tikra – nėra jokios pompastikos, man patinka tikri dalykai, lyg ateinantys savaime.
– Kokių gėlių, puokščių bus galima įsigyti jūsų erdvėje?
– Kol kas skintų gėlių čia įsigis skubantys žmonės, kuriems jų reikia greitai, bei tie, kurie nori puošti savo namus ir, žinoma, kurie gali sau tai leisti. Paruoštos puokštelės kiekvieną kartą bus skirtingos.
Man patinka daug kas, tarp viso to – ir eklektika. Laikui bėgant dirbdama su augalais sužinai, kurių gėlių žiedai ilgiau gyvena skinti, tad stengiuosi, kad puokštės ilgiau gyvuotų ir puoštų.
Žiedų dėliojimas yra labai įdomus kūrybos procesas, kurio aš mokau šalia esantį žmogų – Karoliną.
Įdomu, kai į tai gali įtraukti šalia esančius žmones, – jie pradeda domėtis augalais ir atranda tą pasaulį.
– Pati suksitės savo erdvėje?
– Man svarbu toje erdvėje būti pačiai, nes man patinka akistata su ateinančiu žmogumi. Man patinka bendrauti, manęs tai nesekina.
Manau, viskas, ką darau šiame gyvenime, yra skirta žmogui, – sodinu gėles, augalus, darau drabužį, kurį dėvėdamas vyras ar moteris jaučiasi geriau.
Tai yra svarbu, tai džiugina, tad svarbu mokėti džiaugtis ir tuo džiaugsmu, pozityvu, interesu dalintis. Dėl to aš ten būsiu.
Dabar man įtemptas – apželdinimo – sezonas, mano komanda gerokai išsiplėtė, tad galiu sau leisti laviruoti tarp dviejų erdvių. Surinkau komandą, bet būnu ir būsiu toje erdvėje.
– Pritariate minčiai, kad erdvė tampa gyvesnė, malonesnė būti, kai joje yra bent truputis žalumos?
– Erdvė pasikeičia iš karto – galima sukurti gražią atmosferą. Įsivaizduokime, pavyzdžiui, darbo erdvę – žmonės čia praleidžia daug laiko.
Džiugu, kad Lietuvoje į darbo erdves ateina protingų, išmintingų ir sumanių vadovų, kurie supranta, kad darbuotojas turi jaustis gerai.
Jeigu turima tam galimybių – nuo erdvės iki finansų, daromos poilsio zonos.
Sukuriama aplinka, kurioje didelį vaidmenį atlieka augalai. Jie skleidžia daug ramybės, jaukumo, žmogus gali pailsėti nejausdamas ir nesuvokdamas to – augalai smarkiai gerina atmosferą.
Būtent dėl to įvairiose erdvėse atsiranda puošnių gėlių kompozicijų ar konceptualių minimalistinių sprendimų – žaliųjų sienų ar gigantiškų augalų.
– Laikote tai prabanga?
– Tai galėčiau pavadinti prabanga, kuri nepaprastai veikia aplinką. Manau, kad pas mus ši tendencija stiprėja ir yra verta investicijos.
Tai pateikti yra menas, reikalaujantis subtilumo, jautrumo, – kūrėjas turi matyti, nuspėti tam tikrus dalykus, nes kiekvienas geriau daro skirtingus dalykus. Kartu tai – ir pasitikėjimo dalykas.
Aplink namą – tai, kas sava
Pasak Renatos, prieš galvojant, kokiais augalais papildysite sklypą prie namų ar kitą žaliąją zoną, reikėtų at-kreipti dėmesį į kertinius dalykus.
„Tai – gyvas dizainas, mes kalbame apie gyvybę. Kaip šnekame apie senelius, vaikus, gyvūnus, taip kalbame ir apie augalus, kurie turi šaknis, kitus organus, – dėl jų irgi reikia kovoti, juos matyti. Atrodo, kad jie auga savaime, bet iš tikrųjų jie yra gyvi“, – mano R.Mikailionytė.
1. Aplinkos įvertinimas. Svarbu atkreipti dėmesį, kur tas namas, erdvė, kurią norime įamžinti, yra. Ką darome pirmiausia? Apsidairome aplinkui ir atsakome sau į klausimą, kokie augalai auga.
Reikia pakelti akis į horizontą, apsidairyti. Galbūt apsidairyti netinka tais atvejais, kai erdvę, sklypą riboja tvora.
Šiaurė ar pietūs, rytai ar vakarai, kur krinta saulės spinduliai? Jie šiek tiek būtini, net jei kai kurie augalai auga tik pavėsyje. Spygliuočiai ar lapuočiai augalai – tai niuansai. Svarbiausia – požiūris į aplinką, kurioje esi, žvilgsnis.
2. Priežiūra. Žmonės gali pasidaryti didžiausius projektus, bet jeigu jie viso to grožio neprižiūrės...
Reikia įvertinti, kiek pats pajėgsi prižiūrėti aplinką, o gal teks samdyti sodininkus. Ar pats turėsi laiko tam?
Kiti prisipila akmenukų ir jiems gražu. Viską galima lengvai sukritikuoti, bet aš manau, kad reikia žiūrėti, kas džiugina žmogų.
Svarbu, jeigu jis darosi šviesesnis, geresnis ir ramesnis, kai dirba žemės darbus ar liečia augalus. Net jei tai daro kiti žmonės, o jis sėdi terasoje ir gerai leidžia laiką...
3. Augalų pasirinkimas. Kaip sakė iškilus Prancūzijos peizažo specialistas Edouard’as François Andre, kuris sukūrė ir apželdino gražų parką Tiškevičių dvare Palangoje, reikia atrinkti tokius augalus, kurie auga mūsų klimato juostoje.
Nereikia kovoti, reikalauti ir spausti iš augalo – jų dabar galima pasirinkti, yra įdomių veislių, kurios mums, šiauriečiams, labiau tinka.
Man labai patinka ieškoti derinių, nes tai yra įdomus procesas, kai atsiranda sąskambis.
