Karjeros laiptais Jelena kopė grakščiais žingsneliais. Sulaukusi pilnametystės ji baigė profesionalios gimnastės karjerą. Tačiau užvėrus vienas duris Jelenai staiga atsivėrė visa arena.
Po Avino ženklu gimusi moteris nusprendė tapti krepšinio šokėja, vėliau – savo amato mokyti jaunas mergaites.
Ir nors sportiškos figūros, idealią šypseną turinti moteris stipriosios lyties dėmesiu niekuomet nesiskundė, krepšininkai jos nesužavėjo.
Anot Jelenos, pasimatuoti šokėjos batelius ją paskatino aistra sportui, o greta žaidžiančių ar krepšinio arenoje sėdinčių vyrų žvilgsniai – tik dar vienas savotiškas šios profesijos privalumas.
– Kada nusprendėte, kad norite tapti krepšinio šokėja?
– Kai baigiau mokyklą, baigėsi ir mano karjera meninės gimnastikos sporte. Kadangi buvau profesionali sportininkė, mano kūnas buvo pasiruošęs: turėjau daug energijos ir sveikatos.
Taip pat vyravo savotiška tradicija – labai daug buvusių gimnasčių tapo šokėjomis.
Tiesa, minčių tapti krepšinio šokėja man buvo kilę jau anksčiau. Apie tokią profesiją pradėjau mąstyti vienuoliktoje ar dvyliktoje klasėje.
– Balerinos žavi gracija, sportinių šokių atstovės – itin sudėtingais plastiškais judesiais. Kuo ypatingi šokiai krepšinio aikštelėje?
– Įvairove. Kiekvienas šokis turi tam tikrą stilių. Pavyzdžiui, sportiniuose šokiuose vyrauja vienas konkretus stilius. Tuo metu krepšinio šokėjos savo pasirodymuose naudoja daug akrobatikos elementų, triukų.
– Ar tiesa, jog norint tapti krepšinio šokėja įgimto talento nepakanka? Juk sporto šokėjoms išties svarbi ir išvaizda?
– Kai mergina, anksčiau buvusi gimnaste, šokėja ar balerina, ateina į krepšinio šokėjų komandą, ten jai nepavyksta išvengti tam tikrų išvaizdos taisyklių.
Ne paslaptis, jog moterų rate vyrauja konkurencija. Bet kartu tokiame kolektyve netrūksta ir draugiškos kritikos – patarimų, kaip patobulinti figūrą ar geriau pasidažyti.
Galų gale šokti reikia prieš didelę žmonių auditoriją, o tai neabejotinai skatina pasitempti. Krepšinio aikštelėje šoka pilnametės moterys. Tos, kurios jau suvokia, ką reiškia grožis.
– O kas jums yra grožis?
– Grožis yra neatsiejamas nuo žmogaus vidaus. Išorinį grožį davė gamta – kiekviena moteris yra individualiai graži.
Tačiau gėriu ir grožiu moteris pirmiausia turi spinduliuoti iš vidaus.
– Pasidalykite receptu: kaip jums pavyksta išsaugoti dailias kūno linijas?
– Mano gyvenimo būdas labai intensyvus. Esu nenusėdinti vietoje, anksti keliuosi. Dėl to ir pasirinkau tokį darbą, kurį vadinu malonumu. Juk kai pasirenki tai, kas tau iš tiesų patinka, to darbu vadinti nebegali.
Taip pat stengiuosi sveikiau maitintis. Tačiau pavyksta ne visą laiką! Nesu idealistė, sveikai maitinuosi ir aktyviai laisvalaikį leidžiu pagal galimybes. Daugiau jokių paslapčių nėra. Tereikia gyventi savo malonumui ir daryti tai, kas tau patinka.
– Panašu, kad šioje profesijoje vyrauja aukšti standartai. Ar yra tam tikros amžiaus ribos, kurios įspėja, jog šokėjos batelius vis dėlto jau reikėtų padėti į šalį?
– Amžiaus ribų nėra. Viskas priklauso nuo sveikatos ir galimybių. Aš pati šokėjos karjerą oficialiai baigiau 2012-aisiais.
Tačiau 2014 metais šokau pasaulio krepšinio čempionate Ispanijoje, o 2017-aisiais man teko šokti Europos čempionate, vykusiame Turkijoje.
Ir dabar sakau, kad profesionaliai nebešoksiu. Bet ką gali žinoti.
– Kiek laiko anksčiau skirdavote treniruotėms?
– Viskas priklausė nuo varžybų. Įprastai treniruodavomės penkis kartus per savaitę. Tačiau prieš Europos ar pasaulio čempionatus sportuodavome du kartus per dieną, šešis kartus per savaitę.
– Krepšiniu domitės taip pat kaip ir šokiais?
– Labiau domiuosi didžiuoju krepšiniu. Visuomet įdomu, kaip žaidžia lietuviai.
Žinoma, įdomiau šį sportą stebėti krepšinio salėje, gyvai – ten perteikiamos visai kitokios emocijos nei prie televizijos ekrano.
Apskritai manau, kad krepšiniu domėtis privalo kiekviena šokėja – juk ji dalyvauja šitoje veikloje.
– Vyrauja mitas, kad krepšinio šokėjomis dažnai tampama norint susirasti krepšininką vyrą. Kaip yra iš tiesų?
– Šį mitą neigiu – jis tikrai ne apie mane. Išduosiu paslaptį: nuo pat pradžių, kai įsitraukiau į šokių komandą ir išvykau į pasaulio krepšinio čempionatą Japonijoje, turėjau savotišką nuostatą – žinojau, kad krepšininko vyro turėti nenorėčiau.
Šalia savęs norėjosi rimtesnio, labiau šeimyniško vyro, kuris būtų ištikimesnis. Aišku, krepšininkų, kaip ir kitų vyrų, būna visokių.
Galų gale kiekviena mergina į krepšinio šokėjų komandą ateina turėdama savo tikslų. Jeigu tarp jos ir krepšininko įsiplieskia tikra meilė – kodėl gi ne?
– Esate ištekėjusi?
– Dabar ne. Nebuvau ir nesu. Tačiau turiu vaikutį.
– Dėl savo profesijos sulaukdavote didelio vyrų dėmesio?
– Neslėpsiu – tikrai labai daug. Manau, kad vaikinams patinka sportiškos, prisižiūrinčios, veiklios merginos.
Šokėjos visuomet yra pasitempusios, į jas malonu pasižiūrėti.
– Vilniuje įsikūrusioje „ReD FoXes LT“ studijoje šokti mokote mergaites. Papasakokite plačiau: kas slepiasi po šiuo anglišku pavadinimu?
– Krepšinio pasaulyje „ReD FoXes“ (liet. raudonųjų lapių) vardas yra žinomas. Su įkūrėja susipažinome Japonijoje, nuo to karto ryšių nenutraukėme.
„Lietuvos ryto“ krepšinio šokėjų komandą palikus vadovei gyvenau Italijoje. Sunerimau, kad šokėjos liks be jos.
Šokių karjerą minėtame krepšinio klube jau buvau baigusi, tačiau komanda vis dar buvo mano antroji šeima. Trenerės pareigas pasiūliau „ReD FoXes“ vadovei.
Kai sugrįžau į Lietuvą, toji vadovė man pasiūlė „ReD FoXes“ palaikymo komandos studiją įkurti ir čia. Ėmėme ir įkūrėme Lietuvos rungtynių šokių federaciją, esu šios federacijos, kuriai priklauso ir „Red FoXes“ klubas, prezidentė.
Dabar dirbame su įvairaus amžiaus mergaitėmis: jauniausiai šiuo metu – ketveri, o vyriausiai – penkiolika.
Klientų skaičiumi tikrai nesiskundžiu – grupės yra perpildytos, nuo kitų metų ieškosime plėtros galimybių.
– Gegužės mėnesį baigiasi LKL sezonas. Ką paprastai tuo metu veikia šokėjos?
– Pasibaigus sezonui šokėjos vyksta atostogauti. Sezonas yra intensyvus, jo metu šokėjos sau mažiau gali leisti pramogų bei kelionių.
