Šįmet balandžio 1 – ąją jam sukanka 43-eji. Tą pačią dieną solidžią veiklos sukaktį švenčia ir muzikos serviso kompanija „RMI“.
„Išsikalbėjome su renginiuose garsu, šviesa ar scenos pastatymu besirūpinančiu Raimondu Maročka apie gimtadienius, sutampančius su visuomenei svarbiomis datomis. Būtent tuomet ir kilo mintis per netradicines priemones pakalbėti apie svarbius dalykus“, – pasakojo itin filosofiškai nusiteikęs ir į naują emocinį etapą pasinėręs dainininkas.
Fotosesijai parinkta viena žinomiausių Kauno vietų – valstybinis muzikinis teatras, šiuo metu taip pat išgyvenantis vieną svarbiausių periodų savo gyvavime: yra remontuojama pagrindinė kultūros mekos scena, todėl visi publikos mėgiami pastatymai rodomi kituose laikinosios sostinės teatruose.
„Spektaklis, pristatomas naujoje erdvėje, įgauna netikėtų atspalvių. Taip yra ir su žmogumi – įvykiai, aplinkiniai, metai jį transformuoja, tobulina, atskleidžia nematytų niuansų“, – įsitikinęs M. Mickevičius – Mino.
Būtent tą žmogaus ir erdvės virsmą, pasitelkus skirtingą apšvietimą, ir norėta parodyti fotosesijoje.
„Mintis – galingas ginklas. Tik dabar suprantu, kad tapau tokiu, kokiu užaugęs svajojau būti vaikystėje“, – patikino pašnekovas.
Per televiziją su mama dažnai italų garsenybių muzikos koncertus stebėdavęs Mino tuomet tikėjosi būti melodingų dainų atlikėju.
„Norėjau būti vyresnis, kiek žilstelėjęs, su raukšlele prie akių, gražiai apsirengęs. Būtinai su kostiumu, o ne su nunešiota „maike“. Matyt, vidinis noras ir programa buvo tokia stipri, kad nė nepajutau, kaip pradėjau mokytis italų kalbos, susibičiuliavau su dėstytoju, o jis padėjo gauti vasarai darbą Italijoje... Vėliau mane pakvietė į „Kelias į žvaigždes“. Tapau tokiu, kokiu norėjau būti vaikystėje. Svajonės tikrai pildosi, todėl būtina nepamiršti – norėti reikia atsargiai“, – neabejojo M. Mickevičius –Mino.
