Viešnias būsimos mamytės pakvietė edukacinį pramogų centrą Kaune. Pilvukuose įsitaisiusiems mažyliams mamos dainavo lopšines, mokėsi, kaip aprengti kūdikius ar pakloti jiems lovytes, pademonstravo, kokius sveikus pietus turėtų pasigaminti besilaukiančiosios, aiškinosi, kaip nuraminti verkiantį mažylį ir palepinti save, prisiminė, kaip suteikti pirmąją pagalbą ir stetoskopu pasiklausė netrukus į pasaulį atkeliausiančių sūnelių skleidžiamų garsų.
„Labai daug visko sužinojau šventės metu – kišenės pilvos lapelių su patarimais!“, – su šypsena kalbėjo pirmagimio besilaukianti Irina My My.
Ji patikino, jog artimųjų bei mažus vaikus auginančių draugių rekomendacijos ar įžvalgos jai daug vertingesnės nei ta informacija, kuri pateikiama internete.
„Nelabai pasitikiu tuo, ko neišgirstu iš pirmų lūpų ir asmeniškai nepažįstu vieną ar kitą teiginį tvirtinančio žmogaus“, – atviravo Irina.
Penkiolikmečio Marko mama Gerda Žemaitė patikino – jai kūdikio sutiktuvių šventė buvo ne mažiau aktuali nei mama pirmą kartą tapsiančiai Irinai.
„Atrodo tik 15 metų, o tiek visko pasikeitė! Kūdikiai kitaip maitinami, vystomi, rengiami ir prižiūrimi. Atrodo, anksčiau gyvenau kitoje planetoje!“ – juokavo G.Žemaitė.
Kai laukėsi Marko, Lietuvoje dar nebuvo įprasta rengti šventes būsimoms mamytėms. Apie tai tuomet nebuvo rašoma nei portaluose, nei rodoma filmuose.
Gerda ir Irina šypsosi – įprasta, kad į tokius vakarėlius kviečiamos tik moterys, bet jos abi norėjo, jog kūdikių sutiktuvėse liktų prieš renginį kai kurių viešnių bei pačių nėštukių plaukų grožiu rūpinęsis stilistas Karolis Murauskas.
„Jis kirpykloje išgirsta tiek moteriškų paslapčių, kad turbūt nėra kito, tiek daug miesto gandų žinančiojo nei Karolis! Tad, mūsų „susirinkimas“ jam – jokia staigmena. O žinot... Nėščiųjų norai nesuvokiami.
O jeigu mums staiga prireiks plaukų stilisto? Geriau, kad būtume saugios ir užtikrintos tuo, kaip jausimės“, – viena kitą pertraukdamos šmaikštavo pašnekovės.
Abi jos nėštumo metu priaugo panašiai svorio ir visiškai pakeitė mitybą. Anksčiau Gerda neįsivaizdavo vakarienės be mėsos, bulvių ir daržovių. Dabar šių produktų ji beveik nevalgo, tačiau itin dažnai lepinasi pienu, varške ar ledais.
„Ledai ir obuoliai dabar man gali būti pusryčiai, pietūs ir vakarienė! Valgau daug saldumynų ir savęs nestabdau! Bent kai gims mažylis, visam tam bus pasakytas griežtas „ne“, – patikino +17 kilogramų savo sąskaitoje turinti G.Žemaitė.
Todėl ją itin džiugino, kad vakar ant vaišių stalo buvo ir sveikų gardėsių – guminukų iš natūralių vaisių sulčių, spurgyčių be riebalų, desertukų be pridėtinio cukraus. Populiariausiu vakaro gėrimu tapo ekologiškos obuolių sultys ir pienas be laktozės.
„Na, mano viena draugė pasakė, kad kol esu nėščia, galiu storėti legaliai. Ir man tai tikrai patinka!“ – patikino Irina My My.
Tačiau aštuonerius metus mėsos nevalgiusios medalių kūrėjos mityba pastarąjį pusmetį taip pat gerokai pakitusi.
„Vieną rytą atsikėliau ir supratau – jei tuojau pat nesuvalgysiu gabalo vištos, kam nors diena tikrai blogai baigsis“, – su šypsena „priepuolį“ prisiminė nėštukė.
16 kilogramų priaugusi būsima mama patikino – ji jaučiasi kaip didelė, bet laiminga meška, todėl šventę organizavusi komanda itin taikliai parinko kūdikių sutiktuvių temą.
Tiek Irina, tiek Gerda žino – laukiasi sūnelių. Tačiau vardų mažyliams jos dar nėra parinkusios.
„Mus su Gerda skiria tik vienas dalykas – aš noriu, kad nėštumas tęstųsi kuo ilgiau, o ji tikisi, kad vaikelis į pasaulį atkeliaus, kai tik sukaks pirmoji saugi tam diena.
Nors mane ilgai pykino, dabar jaučiuosi kuo puikiausiai. Tuo tarpu Gerda guodžiasi dėl gerokai padidėjusio rėmens ir bemiegių naktų“, – sakė Irina My My.
G.Žemaitė yra nusprendusi gimdyti natūraliai Kauno klinikose. Ji jau yra pasirinkusi komandą, kuri svarbiąją dieną bus kartu – gydytoją, akušerę, dulą. Pastaroji, teikianti nemedicininę pagalbą besilaukiančiai moteriai, dalyvavo šventėje.
„Mantautė baigia medicinos studijas, o mano gydytoja bus jos diplominio darbo vadovė. Andrius kartu bus kol vyks sąrėmiai. O vėliau aš pasikliausiu tik profesionalų pagalba“, – patikino G.Žemaitė.
