Ji nesigėdija atsidurti netinkamoje šviesoje, atvirai reiškia asmeninę nuomonę ir kalba apie tai, ką kiti žinomi asmenys dažnai nutyli.
Naujausiame jos interviu – nepagražinta realybė apie tai, kaip jautėsi moteris, kai jai gimė neišnešiota dukra, ir kaip galiausiai pavyko susitvarkyti su vis stiprėjančia priklausomybe nuo svaigalų.
„Taip, mane kelis kartus yra matę neblaivią. Prisimenu, išsiskyriau su vyru – tai aš priėmiau kaip savo gyvenimo pabaigą, todėl paguodą atradau alkoholyje. Manau, panašiai atsitinka daugeliui“, – naujausiame interviu atviravo atlikėja.
Lolita nusivylė savimi, kai suprato, jog polinkis svaigintis – stipresnis už ją pačią. Dabar Lolita nė iš tolo neprimena tos moters, kuri buvo dvasinėje duobėje.
Šiuo metu ji labiausiai rūpinasi savo emocine ir fizine būkle, o su iškilusiomis negandomis kovoja jas spręsdama.
„Daugiau niekada neužgeriu nelaimės, žiūriu į ją blaiviai“, – prisipažino ji.
Moteris atvirai kalba ne tik apie alkoholį, bet ir narkotikus. Atlikėja prisipažįsta, jog pramogų pasaulyje tai – ne retenybė.
„Netikėtai mano gyvenime atsirado žmonės, kurie pradėjo tiekti man uždraustus preparatus. „Nori pabandyti?“ – klausė jie manęs.
„Taip!“ – atsakydavau aš. Pradžioje visa tai man atrodė it smulkmena. Po metų tokio gyvenimo supratau, kad fiziškai numiriau.
Aš pradėjau suprasti, kad įsitraukiu į tai. Ties čia pavojingi eksperimentai pasibaigė“, – prisiminė Lolita.
Žvelgdama į praeitį dainininkė dėkinga už tai, kad jai neprireikė rimtesnės reabilitacijos.
1999 metais atlikėja susilaukė dukters, kurią pavadino Evos vardu.
Mažylė gimė neišnešiota: svėrė vos 1200 gramų, daktarai siūlė atsisakyti naujagimės ir tikino, jog duktė gali negyventi visavertiško gyvenimo.
Nekreipdama dėmesio į gąsdinančias prognozes Lolita vaiko neatsisakė.
„Eva buvo laukta“, – patikino ji.
Šiandien L.Miliavskaja retai matosi su dukra, kuri su močiute gyvena Ukrainoje.
Atlikėja atvirai kalba ne tik apie nesėkmes asmeniniame gyvenime. Ji pripažįsta, kad skaudžių nutikimų yra nutikę ir ant scenos.
„Tai prisiminsiu visą gyvenimą. Pirmą kartą tai atsitiko, kai mane išleido į sceną po Mireille Mathieu.
Ji sudainavo taip, jog salėje esantys klausytojai jai plojo atsistoję. Tada atėjau aš – pasirodžiau tragiškai.
Antrą kartą patyriau fiasko, kai koncertavau Murmanske. Ten dainavo Valentina Tolkunova – buvo vienas paskutinių jos pasirodymų. Po jos man nereikėjo išeiti...“ – nemalonius įvykius, leisdamasi į prisiminimus, iš naujo išgyveno atlikėja.
