Aktyvus gyvenimo būdas suvedė dvi širdis – Ona ir Arūnas, kurį pokalbio metu moteris vadino Aru, susipažino vandenlenčių parke.
Sportininkas tą kartą dalyvavo fotosesijoje – ant plausto atliko motoakrobatikos triukus, o fotografas pasiūlė prisidėti ir Onai, kuri su vandenlente atliko triukus aplink Arną.
„Susimojavome, susimirksėjome, o pirmasis mūsų pasimatymas įvyko Liuksemburge. Tuo metu abu keliavome po Europą, vienas kitą pradėjome sekti socialiniuose tinkluose, kurie sumažina atstumą. Kadangi buvome susitikę fotosesijoje, jautėmės pažįstami“, – pažinties pradžią prisiminė moteris.
Vestuvių šventę, kuri buvo pavadinta „Onutės ir Aro FIESTA“, pora iškėlė ne kur kitur, o klube, kuriam Ona vadovauja trylika metų.
„Tamsta“ yra kaip mano namai, dirbu ten jau trylika metų. Kartu su tėvais viską statėme, pati sienas dažiau, tad net nebuvo minties švęsti kur nors kitur“, – pasakojo Gibiežės pavardę pasirinkusi Ona.
Meksikietiškas maistas, ryškios dekoracijos, salsos ritmai – pora artimiausius draugus ir giminaičius sukvietė į karščiu alsuojantį vakarą.
„Mes su Aru nemažai keliaujame ir visą laiką renkamės meksikietišką maistą, kurio pasaulyje yra daugiausia. Jis neįpareigojantis, patogus valgyti rankomis, o šakutę pakeičia paplotėlis.
Pagalvojome, kad norisi parodyti visiems, ką mes mėgstame ir veikiame, – valgome meksikietiškus takus, buritas, geriame margaritas, šokame salsą ir klausome kumbijos“, – pasirinkimą paaiškino Ona.
Vestuvių šventės metu kelias dainas jaunavedžiams ir susirinkusiems svečiams skyrė atlikėja Monika Liu ir Giedrius Nakas, juos vėliau pakeitė grupė „Parranda Pollar“. Maloniu siurprizu tapo grupės „Los Secretos De Pablo“ staigmena.
Į klubo vidų, nešini pučiamaisiais instrumentais, pradėjo eiti grupės nariai ir kvietė judėti salsos ritmu. Muzikinę dalį vainikavo grupė „Poliarizuoti stiklai“, kurioje nuo įkūrimo groja Onos tėtis Arvydas Skernevičius.
„Su ta muzika užaugau, tad norėjau, kad svarbią dieną grotų ši grupė. Galiausiai Monika Liu nusprendė stoti prie didžėjaus pulto – ji to labai norėjo, o mūsų muzikinis skonis sutampa.
Ji buvo kviesta kaip viešnia, o ne atlikėja, tad Monika su savo pasirinkta muzika išjudino visus svečius“, – iki paryčių trukusį vakarėlį prisiminė Ona.
Jaunavedžiai atsakingai apgalvojo savo šventinį įvaizdį. Prietaro, kad jaunikis negali matyti nuotakos suknelės, Ona ir Arūnas nepaisė – vestuvėms skirtus drabužius mylimieji rinkosi kartu.
„Daug laiko praleidžiame dviese, tad atrodė natūralu, kad ir suknelę ar kostiumą rinksimės kartu, – tai buvo ir laiko praleidimas drauge.
Išsirinkti vestuvinę suknelę nebuvo lengva, jos neturėjau iki paskutinės minutės. Užsisakiau kelias – viena buvo per maža, tad liko kaboti spintoje, o kita pasirodė per didelė.
Su jaunikio kostiumu viskas buvo daug paprasčiau – Aras norėjo, kad kostiume atsispindėtų palmių ar ananasų motyvai, tad radome tinkamą – su papūgomis!“ – juokdamasi pasakojo Ona.
Vestuvių simboliui – žiedams – pora skyrė daug dėmesio. Jaunikiui tai – pirmasis papuošalas, tad prireikė ne vienos korekcijos.
Ant sutuoktinių pirštų nuo šiol – auksiniai nelygaus paviršiaus, rankomis kalinėti juvelyriniai kūriniai.
Mergvakario ir bernvakario tradicija Onai ir Arūnui neatrodė artima – draugams pora sakė, kad įprasto vakaro draugų kompanijose jie nenori.
Su draugėmis Ona susitiko, bet nei priesaikos skaitymo, nei pažadų, koks bus naujasis gyvenimo etapas, nedalijo.
„Draugėms sakiau, kad galime susitikti ir vėliau, neištrinti mergaitiškų pasisėdėjimų tradicijos. Stengiamės tokias akimirkas išlaikyti, nes tarp mūsų yra tokių, kurios gyvena užsienyje, tad kartais susitinkame kitoje šalyje.
Prieš vestuves buvome susitikusios, draugės padovanojo vaikystės atsiminimų kupiną albumą, bet prašiau, kad tai nebūtų mergvakaris su užduotimis ar priesaikomis.
Man pasipiršo, o aš sutikau – tai yra ma-no apsisprendimas ir nenorėčiau, kad kas nors į jį kištųsi. Su Aru nusprendėme, kad pabūti su draugais galima ir po vestuvių.
Ši tradicija man atrodo keista – juk du žmonės yra susižadėję, pasiruošę santuokai, tad paskutinis vakaras, per kurį dar reikėtų kažką apgalvoti ar apsitarti, atrodė nereikalingas – sprendimas jau priimtas ir link jo eini tvirtai“, – įsitikinusi Ona.
Povestuvinę kelionę į Indijos vandenyno skalaujamus Maldyvus pora iškeitė į kelių dienų poilsį Palangoje – jaunavedžių planus pakoregavo pavasario pabaigoje gimsianti atžala.
„Daktaras neleido skristi į Maldyvus, tad kelionės bilietus teko pamiršti...
Džiaugiamės Palanga ir įsivaizduojame, kad esame Maldyvuose“, – šypsodamasi pasakojo sūnaus besilaukianti O.Gibiežė. Naujos gyvybės laukimas kiek pakore-gavo aktyvaus gyvenimo būdo šalininkę Oną.
Lėtesnis, ramesnis ir laukimo džiaugsmo kupinas laikas neįprastas visuomet lyg vijurkas besisukančiai moteriai.
„Stengiuosi būti atsargesnė, nes metų pradžioje daktarai rekomendavo lovos režimą. Tai mane privertė būti ramesnę, nes pirmieji nėštumo mėnesiai nebuvo lengvi.
Savijauta pakoregavo ir mano judrumą – įprastai gyvenime aš bėgu, lekiu, sportuoju, tad dabar mokausi gyventi ramiai, atsargiai, po truputį ir be staigių judesių“, – atviravo O.Gibiežė.
