Žiūrovus sukvietė į benefisą
Klaipėdos pilies kurtinoje po žeme įkurtoje konferencijų salėje S.Žiži drabužių kolekciją demonstravę modeliai iš pradžių žiūrovus perkėlė į tarpukario Lietuvą, o paskui savitai interpretavo vėlesnių laikų - karo, gūdaus sovietmečio, vadinamosios „chruščiovinio atšilimo" epochos ir vėlesnių laikų madas.
Kiekvieną dešimtmetį iliustravo mažiausiai trys kostiumai. Pristatomų drabužių kolekcijoje buvo nemažai mėlynumo - Baltijos jūros, smėlėtas pakrantes laižančių bangų, žydros padangės koloritai yra patys mylimiausi S.Žiži atspalviai.
Šimtmečio aprangos kodai skleidėsi skambant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninei poemai „Jūrai“, tarpukario Kauno melodijoms griuvėsiuose žaidžiančių vaikų, uoste jūreivių laukiančių moterų, vinilo plokštelių ir kitokių sovietmečio vizualizacijų fone.
„Mano mama Klaipėdoje apsigyveno, kai kiemuose dar riogsojo griuvėsiai. Iš jos prisiminimų ir to, ką pati mačiau, naudodama istorinius vaizdus ir simbolius, bandžiau sudėlioti Lietuvos šimtmečio kostiumo raidos retrospektyvą“, - pasakojo benefiso autorė S.Žiži.
Anksčiau vyravusias drabužių madas dizainerė vertina kaip kultūros reiškinį ir svarbų praeities pažinimo ženklą: „Jeigu staiga viskas pranyktų ir liktų tiktai drabužiai, jie irgi papasakotų apie mūsų šimtmetį“.
Modeliai – aktoriai ir moksleiviai
S.Žiži kolekciją pristatė Klaipėdos valstybinio dramos teatro žvaigždės Regina Šaltenytė ir Nijolė Sabulytė, pasirodė Valentino Masalskio vadovaujamo jaunimo ir „Apeirono“ teatro aktoriai, Muzikinio teatro baleto artistai, autorės kūrybos partneriai ir draugai.
Teatralizuotame renginyje dalyvavo būrys muzikantų: atlikėjai INGAJA, Evelina Šimelionė, Monika Kontrimaitė, Gintarius, Jorigė Augustinaitė, Adomas ir Akwili („Lyrikos magistrai“).
Savo sukurtus avangardinio stiliaus kostiumus demonstravo ir Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos moksleiviai, su kuriais S.Žiži nuo seno glaudžiai bendradarbiauja.
Teatralizuotą renginį originaliai apipavidalinęs kolekcijos autorės sutuoktinis ir nuolatinis jos kūrybos partneris Henrikas Žižys sukūrė pristatymo dvasią atspindintį muzikos iš šviesų foną.
Po kolekcijos pristatymo S.Žiži sulaukė gausybės gerbėjų ir draugų sveikinimų, skendėjo gėlėse.
Praeities mados nepranyksta
Kolegos pastebėjo, jog lietuviško kostiumo istoriją S.Žiži stengėsi perteikti kaip savo asmeninę pajautą - akcentavo harmoningą rūbo ir gamtos, žmogaus ir urbanizuotos aplinkos sąlytį, jai brangius jūros motyvus.
„Jos drabužiams būdingas kruopštus nėrinys, pailgintas siluetas, grakščiai banguojanti nugaros linija, etninių raštų motyvai, natūralios audinių spalvos faktūros. Anksčiau Sonatos kolekcijoje praktišką ir šiek tiek romantizuotą stilių persmelkdavo rokerių įvaizdis - stiprios ir provokuojančios moters maršas“, - taip S.Žiži stilių apibūdina klaipėdietė rašytoja ir kultūrologė Sondra Simana.
Vėliau S.Žiži grįžo prie švelnių gamtos įkvėptų nuotaikų. Šios dizainerės kūryba, pasak S.Simonos, yra kupina paslapčių, žaismės ir improvizacijų: „Ji pati mainosi kaip antikinė deivė, mums primenanti nuščiuvusio poeto šnabždesį - sustok akimirka žavinga“.
„Šimtmečio rūbus žymėjo daug įvairių atspalvių ir elementų. Aš juos rinkausi pagal savo skonį - ką pati dėvėjau, kas buvo prie širdies. Anksčiau žmonės kopijuodavo garsių aktorių, ypač kino, madas. Praeities rūbų stiliai ir mados atgimsta šiuolaikinių dizainerių kūryboje“, - kalbėjo kolekcijos autorė.
Šiaušti kuodai ir hipių nėriniai
Klaipėdietė dizainerė pirmuosius įgūdžius įgijo Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume, kur rūbų modeliavimą studijavo kartu su Juozu Statkevičiumi. Sovietmečiu jos matytas Kaunas jau buvo vienspalvis, praradęs aristokratišką tarpukario laikinosios sostinės dvasią - madas diktavo „spekuliantais“ vadinti apsukrūs vertelgos, prekybos bazių viršininkai.
„Tada dominavo „turgaus mados“ - kaunietės mėgdavo segėti akį rėžiančių spalvų, dažniausiai raudonus, sijonus. Įsiminiau į aukštus kuodus sušiauštas jų šukuosenas, vadinamąsios „strielkas“ (juodu pieštuku aplink akis brėžiamas linijas). Klaipėdoje tada buvo galima pamatyti kur kas daugiau iš užsienio jūrininkų atvežtų drabužių“, - prisiminimais dalijosi S.Žiži.
Klaipėdoje, kur gyveno daugiau rusakalbių, ryškėjo slaviškas skonis: moterys nevengdavo blizgesio, ryškių aksesuarų. Uostamiestyje veikė kelios specialios parduotuvės, kuriose tiktai prekybos laivyno jūrininkai už bonus (čekius) galėjo įsigyti džinsų ir kitokių deficitinių prekių, kokių su žiburiu nebūtum radęs kitur. Privilegijuotos jūrininkų žmonos buvo pagrindinės "boninių" lankytojos.
Širdis pasako, ką reikia daryti
Klaipėdos piliavietėje ir "boninių stiliaus" rūbus pristačiusi S.Žiži prisipažino, jog sovietmečiu jai labiausiai žavėjosi vilniečių aprangos kodu: „Sostinėje pirmuoju smuiku grojo bohema – hipių kultūra susižavėjęs jaunimas dėvėjo megztus ir nertus nutįsusius megztinius".
Vakarietiškas madas mėgdžiojusi Klaipėda, pasak dizainerės, "brandaus socializmo" laikotarpiu atrodė labiau teatrališka, jaunimo madas čia smarkiai įtakojo roko muzika. Visuomenei laisvėjant, formavosi savita ir žaisminga diskotekų stiliaus apranga.
S.Žiži savo projektus brandina intuityviai, dažniausiai pasikliaudama tuo, ką jai kužda širdis ir patyrimas, kartais įkvėpta kitų menininkų darbų. Vien tiktai mada ir kostiumas jai nėra įdomu - drabužių pristatymų ji neįsivaizduoja be muzikantų ir šokėjų.
Vilniaus dailės institute baigusi dizainą S.Žiži originalias rūbų kolekcijas įvairiomis temomis kuria jau trisdešimt metų. Baltijos šalių konkurse „Mada. Menas. Muzika“ (1997) pelniusi pagrindinį „Auksinės adatėlės“ prizą po metų klaipėdietė vėl tapo laureate.
Išskirtinis S.Žiži kūrybos bruožas - bendradarbiavimas su scenos atlikėjais muzikantais ir dainininkais.
