Anksčiau cigaretėms silpnybę turėjęs vyras keisti įpročius pradėjo susilaukęs pirmosios atžalos. Su žmona Brigita (42 m.) Marius augina Mariją Izabelę (15 m.), sūnus Vincentą (10 m.) bei Antaną (6 m.) ir pagrandukę Sofiją Oną (3 m.).
Vyras džiaugiasi, kad jųdviejų su žmona sveikuoliški įpročiai natūraliai tapo ir vaikų gyvenimo būdu.
„Mes su žmona jau seniai esame susidomėję sveika mityba, mums įprasta mąstyti prieš ką nors įsidedant į burną. Gimus pirmajai dukrai prasidėjo atsakingesnis etapas. Po ilgų bandymų mečiau rūkyti, visiškai atsisakiau alkoholio, pradėjau kasdien bėgti krosus. Natūralu, kad ėmiau norėti ir sveikesnio maisto“, – sakė M.Jovaiša.
Trejus metus M.Jovaišos mityba buvo griežtai veganiška. Vyras nevalgė mėsos, kiaušinių, žuvies, atsisakė pieno. Šis laikotarpis jį privertė pamėgti daržoves, vaisius, riešutus, uogas, įvairias sėklas.
„Niekada nesiekiau tuo užkrėsti ir šeimos, tačiau tai nutiko automatiškai. Tačiau norint būti veganu svarbu valgyti daug ir įvairaus maisto, o augančiam žmogui būtų kiek sunkiau priprasti prie tokios disciplinos. Kadangi kiltų didelė rizika, niekada nespaudžiau vaikų atsisakyti mėsos ar žuvies. Tiesiog žiūrėdavome, kad ta mėsa ir žuvis būtų iš ekologiškesnių šaltinių.
Aišku, mums labai pasisekė, kad mano žmonos močiutė turi nedidelį ūkį. Apskritai mano uošvis yra žmogus prie ūkio. Jis ir avelių augina, ir medžioja. Tad kartais gauname žvėrienos, kurioje nėra jokių antibiotikų ar steroidų.
Po truputėlį mes visi išmokome kasdien suvalgyti po gerą lėkštę įvairių daržovių. Kai jas pamėgsti, jau nebežinai, kas gali būti skaniau. Ir vaikus po truputį pripratinome, kad jie į savo užkandžių dėžutes įsidėtų morkų, salierų, nekepintų ir nesūdytų riešutų. Vaikams visai patinka: jie ir brokolius valgo, ir paprikas labai mėgsta“, – pasakojo M.Jovaiša.
Nors Jovaišų namuose puoselėjamos tik sveikuoliškos mitybos tradicijos, tėvai vaikams mokyklos valgykloje pietų nereguliuoja. „Manau, kad jie ten maitinami gerai. Mokyklos tikrai stengiasi. Vaikai turi ir užkandžių pertraukėlių, tad pasirūpiname, kad visada turėtų ko sveikiau užkąsti“, – sakė pašnekovas.
Neišvengiama, kad mokyklinukams tenka susidurti ir su organizmui kenksmingomis pagundomis. Vis dėlto kokakola, anot keturių vaikų tėvo, jo atžalų tiesiog nedomina.
„Mes nedraudžiame jos gerti. Tiesiog pas mus namuose tokių dalykų nėra. Nėra nei sulčių, nei kitų saldintų gėrimų. Per draugų, kuriuos šeimos augina kitaip, gimtadienius jie atsigeria limonado. Tačiau niekada nesulaukiu prašymų jo nupirkti. Kažkada Vincentą buvome nusivedę į „McDonald’s“, bet mėsainis jo nesužavėjo.
Nemėginame jų auginti miško sąlygomis. Jie gauna ir saldainių, ir pyragų. Močiutė ypač mėgsta palepinti anūkus. Svarbiausia, kad jie mėgtų daržoves ir vaisius. Turime savų obuolių, perkame bananų, greipfrutų, persimonų, kuriuos vaikai labai mėgsta“, – vardijo M.Jovaiša.
Fotomenininko ir rašytojos vaikai nuo vaikystės integruojami į judresnį gyvenimą. Nuosavo šeimos namo kieme gausu įrangos, kuri leidžia vaikams išsidūkti, o kartu ir pasimankštinti.
„Ant balkono turėklo yra prikabinti gimnastikos žiedai. Aš pats jais naudojuosi atlikdamas profesionalius pratimus, o vaikai tiesiog žaidžia – užsikabina, ropščiasi, supasi. Dar jie daug laiko praleidžia ant batuto – vartosi, šokinėja, mokosi koordinacijos, žaidžia futbolą. Net mažoji stengiasi neatsilikti.
Kieme gausu pramogų. Net žiemą, jeigu nėra labai prisnigę, nemažai laiko praleidžiame lauke. Pas mano tėvus ir uošvius taip pat pridaryta visokių sūpynių, karstyklių“, – pasakojo pašnekovas.
Tėvai vaikus veda ir į sporto būrelius. Vyriausioji Marija prieš trejus metus rimtai susidomėjo boksu. Dar dvi jos aistros – plaukimas ir jodinėjimas. Šiomis sporto šakomis Jovaišų dukra užsiima nuo vaikystės.
Vincentas, kaip sako jo tėtis, – rimtas futbolininkas. Dešimtmetis žaidžia „Geležinio vilko“ komandoje ir nuolat dalyvauja įvairiuose turnyruose.
M.Jovaiša vaikus veda ir į gimnastiką. „Ir Vincentas, ir mūsų mažoji eina, ir Antaną nuo 3 metų pradėjau vesti. Manau, kad gimnastika padeda lavinti kūną. Atsiranda lankstumas, jėga, koordinacija, pusiausvyra.
Jie ten eina porą kartų per savaitę: daro kūliavirsčius, vartosi, šokinėja, lavina lankstumą, tempia kojas, daro tiltukus. Labai gerai nuo mažens lavintis, mokytis taisyklingos laikysenos, stiprinti juosmens raumenis“, – įsitikinęs pašnekovas.
Vyras sako net neabejojantis, kad sveikesnį gyvenimo būdą puoselėjančioje šeimoje daugiau laimės. „Tai labai natūrali būsena, kai žmogus aktyvumą sujungia su žaidimu. Tiesiog pabūti kieme, padūkti vaikui visada smagiau, nei sėdėti ramiai ir medituoti.
Jiems nuolat reikia kuo nors užsiimti, jie visada juda. Atsimenu, vaikystėje man taip pat vienas didžiausių džiaugsmų buvo karstytis po medžius.
Tik dabar suprantu, kad tai irgi labai geras lavinimas. Mūsų vaikams judėjimas labai patinka. Tikiuosi, kad tai juos lydės visą gyvenimą“,– savo šeima didžiavosi M.Jovaiša.
