Žvarbų lapkričio 28-osios vakarą vienas garsiausių šalies dizainerių Juozas Statkevičius sostinėje surengė kūrybinės veiklos trisdešimtmečiui skirtą mados šventę.

Podiumu žingsniavo drabužių kūrėjo mūzos, plazdeno šilkai, bet ne viskas įvyko taip sklandžiai, kaip buvo tikėtasi.

Svečiams kurį laiką teko laukti sausakimšame koridoriuje ar net lauke, kai kurie iš jų dėl oro stygiaus alpo, o į greitosios pagalbos medikus tą vakarą buvo kreiptasi net keturis kartus.

Organizaciniai trūkumai šventinio vakaro nesutrukdė vienai turtingiausių šalies moterų – poniai Jolantai Blažytei. Savo nuomonę apie kritikos sulaukusį šou moteris išsakė socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje.

„Į J. Statkevičiaus kolekcijos pristatymą svečiams teko brautis alkūnėmis“ – tokiomis ir panašiomis antraštėmis šiandien palydėti kai kurie straipsniai apie vakar vykusį nuostabų aukštosios mados renginį.

„Nu tiesiog katastrofa, reiktų gal kokią komisiją šiuo klausimu įsteigti“ – buvau bepradedanti daryti tokią išvadą. Bet staiga pagalvojau: kažin kiek Juozui teko alkūnėmis brautis per gyvenimą, per jo slenksčius, per savo galimybių ribas, per beprotišką konkurenciją, per kritikų laidomus žaibus ir pan, kad pasiektų tokias kūrybines aukštumas?

Todėl galutinė išvada viena: „Juozo alkūnės yra milijonus kartų stipresnės, nei vakar į jo šventę susirinkusių kai kurių bambeklių“. Bet...kiekvienam savo.... O jei kam nors yra įdomus Juozo „alkūnių darbo“ rezultatas, tiesiog rekomenduočiau pavartyti naujai išleistą 1000 puslapių knygą, kuri ir vadinasi „Juozas Statkevičius“, – rašė Jolanta Blažytė.