– Kokių atsiliepimų sulaukėte apie savo kolekciją?
– Kolekcija susilaukė palankių atsiliepimų dėl svarios temos, koncepcijos išpildymo bei netikėtos kolaboracijos. Labiausiai pradžiugino Rimanto Dichavičiaus palaikymas ir susižavėjimas darbu. Jo sveikinimas ir įteiktos knygos man tapo vienu įsimintiniausių įvykių.
– Į kokį vartotoją orientuota ši kolekcija?
– Kolekcija „Gram-a-capuche“ skirta žmogui, kuris nesibodi kasdien rengtis unikaliai, bet komfortas šiam klientui – svarbus elementas. Kolekcijos klientas mėgsta subtiliai išreikšti savo poziciją mados ir socialiniais klausimais. Kolekcijoje naudojamos menininko R. Dichavičiaus nuotraukos taip pat nusako potencialaus kliento pagrindinį bruožą – meno vertės supratimą ir jaučiamą prievolę neužmiršti tautą garsinusių menininkų. Kolekcijos aprašyme naudojamas žodis „šiuolaikiškas” nenusako amžiaus ribos, bet nusako asmens požiūrį.
– Kolekcijos pristatyme minite garsių menininkų nuopelnus Lietuvai – Žemaitės skarą tikrai galima atpažinti...Kokių dar aliuzijų galima rasti kolekcijoje?
– Būtent ši kolekcija yra kolaboracija su legendiniu menininku Rimantu Dichavičiumi, kuris savo fotografijomis išgarsino Lietuvą. Kolekcija tampa vaikščiojančia menininko nuotraukų galerija, primenančia apie gerbiamo Rimanto nuopelnus ir talentą bei supažindinti su jo darbais jauną auditoriją.
– O kodėl jaunai auditorijai turėtų būti patraukli aliuzija į senolius?
– Aliuzija į senolius galimai patraukli kiekvienam lietuviui, nes močiutės ir senelio paveikslai yra tokie artimi ir atpažįstami kiekvienam užaugusiam Lietuvoje – šalyje, kur trečdalis gyventojų yra pensinio amžiaus.
– Kas jus pačią labiausiai sudomino senolių stiliuje?
– Lietuvos senoliai, nepastebimai tapo stilingiausiais, originaliausiai atrodančiais lietuviais. Lietuvoje sutinkami seneliai visiškai nesureikšmindami savo aprangos atrodo ypač tikri ir stilingi. Konkrečiai mane sudomino jų (tiek vyrų tiek moterų) dėvimas formalus kostiumas, sportbačiai, dideli lietpalčiai, su ant galvos rišama skara, vienu metu nešami keli maišai, krepšiai ant ratukų, 2000-ųjų stiliaus akiniai nuo saulės, ant kelnių dėvimi klostuoti sijonai – realiai beveik viskas, ką galima pamatyti Savanorių prospekte arba Kalvarijų turguje.
– Ar tas susidomėjimas labiau grįstas ironija ar susižavėjimu?
– Susidomėjimas grįstas besąlygišku susižavėjimu ir matoma skaudžia socialine problema – seno žmogaus atskirtimi.
– Kokiu būdu ši kolekcija galėtų sumažinti senolių atskirtį?
– Jaunas žmogus mūsų kultūroje dažnai laikomas aktualiausiu visuomenės veikėju. Remdamasi temos analize, galiu teigti, jog prie senų žmonių atskirties svariai prisideda jauno žmogaus nesidomėjimas jų kultūra, o taip pat ir tai, jog senas žmogus taip pat nesupranta jaunimo kultūros – beje, labai svarbu pabrėžti, kad nesupratimas nėra opozicija. Šis atotrūkis tarp kartų verčia seną žmogų jaustis atitolusiu nuo esamos kultūros. Kolekcija prisideda prie senolių atskirties mažinimo tuo, kad senolius traktuoju kaip aktualią inspiraciją, kaip svarbią ir įkvepiančią visuomenės dalį. Kolekcija tarsi taria: mums įdomu ir mes nepamiršome.
– Ar skara vis dėlto yra tik konceptualus triukas, ar tikitės, kad šis aksesuaras realiai prigis ir bus traktuojamas kaip stilingas?
– Būtent taip ryšima galvos skara jau prieš keletą sezonų prigijo kaip visavertis aksesuaras gatvės madoje, galimai dizainerio Demna Gvasalia dėka. Mano siūloma galvos skara nesurišama, bet susegama sagtimi, taip pat ant jos spausdinamos fotografijos arba žodžiai. Manau, šilkinė galvos skara visada buvo ir bus traktuojama kaip gražus, stilingas aksesuaras, galbūt tik jos ryšėjimo būdas ją padaro išskirtine ir konceptualia stiliaus detale. O kaip ją ryšės, kiekvienas pasirenka pagal save.
– Dėvėtų drabužių perkūrimas iš esmės nėra nauja idėja, kodėl visgi nusprendėte eiti būtent šiuo keliu?
– Nors dėvėtų drabužių perkūrimas išties nėra nauja idėja, tačiau tai labai aktualus būdas norint kurti madą, neprisidedant prie ekologinės tekstilės atliekų krizės. Kolekcijos šūkis „THE FUTURE IS OLD” išreiškia ne tik tai, jog kiekvieno iš mūsų ateitis yra senatvė, bet ir mano požiūrį į mados industrijos ateitį – manau, vis daugiau dizainerių rinksis kurti būtent seno daikto perdirbimo būdu. Vienas iš puikių pavyzdžių, norint įrodyti, jog galima kurti luxury prekę naudojant dėvėtus daiktus, yra John Galliano, kuris tiek savo, tiek M.M.Margiela kolekcijose naudoja vintažinius daiktus. Senas drabužis arba daiktas padiktuoja daug kūrybinių sprendimų, kas dizaineriui gali tapti arba iššūkiu arba palengvinti procesą.
– Kokie jūsų tolimesni planai?
– Turiu planų, esant reikalui, kolekciją praplėsti, dalyvauti įvairiuose konkursuose. Planuoju kai kuriuos gaminius pritaikyti gamybai ir parduoti. Artimiausias karjeros planas – absolventų praktika Londone, galimai mados namuose, kurie dirba su dėvėtais gaminiais. Taip pat planuoju ir magistro studijas bei tolimesnį bendradarbiavimą su legendiniais Lietuvos menininkais.
– Kaip panaudosite gautą premiją?
– Didžiąją dalį investuosiu į ateities projektus, o likusią dalį pasidovanosiu sau.
