Sergejus dažnai išgirsta klausimą, ar sūnus Ramiras (3 m.) paseks tėvo pėdomis. Ir nors sportininkas su sūnumi treniruojasi, jam svarbiausia, kad jis užaugtų geru žmogumi.
„Kovos menų pagrindų jį tikrai išmokysiu, nes manau, kad kiekvienas vyras privalo juos mokėti. O pasirinkti darbus jis turi pats: šokėjas, verslininkas, sportininkas – man nesvarbu. Stengsiuosi jį visada palaikyti“, – šypsosi Sergejus.
Kalbėdamas apie Tėvo dieną garsus kovotojas tikina kartais net nesuvokiantis, kad jo svajonė jau yra išsipildžiusi.
„Bet būnu be galo laimingas, kai mano brangioji žmona su sūneliu tai primena. Tėtis ir vyras būnu kiekvieną dieną, bet ta diena vaikams primena, kad ne vien damos turėtų būti vertinamos ir pasveikintos. Aš ir pats šią dieną savo tėtį pasveikinu ir padėkoju jam už viską, ką jis davė man gyvenime“, – sako kovotojas.
Paklaustas, koks jis tėtis, Sergejus pripažįsta – jis visada bando būti geriausias, todėl nėra labai savimi patenkintas kaip tėvas.
„Daug laiko skiriu sportui, darbui, socialinei veiklai ir, mano manymu, per mažai laiko skiriu sūnui. Bet kai būname kartu, nors ir būnu pavargęs, stengiuosi, kad jis jaustų mano meilę“, – pasakojo S.Maslobojevas.
Vasaros pabaigoje Ramirui sueis ketveri metai, tad kovotojas tikina, kad šis laikas labai judrus ir įdomus tėvams.
„Jis mane stebina vos ne kasdien: tai atlieka naują judesį, tai rėžia kokią nors aštrią frazę.
Man labai smagu, kai jis rimtu veidu žiūri į mane ir sako: „Tėti, žiūrėk“ ir pradeda daryti įvairius pratimus arba kovoti su šešėliu. O rytais su dainomis ir šokiais važiuojame į darželį – pakelia nuotaiką visai dienai“, – šypsojosi laimingas tėtis.
