Daugybę metų televizijos ekranuose šmėžuojanti Donalda pasikeitė mažai: ji tokia pat charizmatiška, jos juokas – užkrečiantis, o humoras jai padeda net sunkiausiose situacijose.
Jaukiai namuose prisėdusi Donalda ketino pasidaryti puodelį kavos, gardintos sojų pienu, tačiau skambiai juokdamasi pridūrė, kad dukra ir jo nepaliko. Donalda šyptelėjo, kad jaučiasi lyg prancūzė: „Iš pieno produktų racione liko tik natūralus jogurtas. Prancūzės turi įprotį ryte ir vakare bent po aukštą jo suvalgyti, nes jis sutraukia bakterijas, pravalo organizmą.“
Įsivyravusios taisyklės, kad apie moters amžių kalbėti nedera, Donalda nesilaiko. Ji drąsiai sako, kad atėjus 40-mečiui užgriuvusią apatiją į šalį nuvijo siekiu iš naujo pamilti save.
– Donalda, pasidžiaugėte, kad atsikratėte 20 kg antsvorio. Nuo ko viskas prasidėjo? Juk vieną rytą pabudusi nesugalvojote, kad štai dabar mesiu svorį?
– Šiuo metu sveriu 72 kg. Su amžiumi svorio didėjimo problema – dažnas reiškinys. Tai nėra koks nors stebuklas: lėtėja medžiagų apykaita, mažiau judame, daugiau suvalgome. O valgyti norime kaip jaunimas. (Šypteli.) Kova su antsvoriu tampa kasdienybe žmonėms, kurie dar ir genetiškai linkę pilnėti.
Mano atveju pirmiausia šeimos nariai pastebėjo, kad aš labai išsipūtusi. Pusseserė net parekomendavo apsilankyti pas gydytoją endokrinologą, pasitikrinti, ar nesutriko hormonų pusiausvyra. Pasidariau tyrimus – viskas gerai.
Labai lengva kitam pasakyti, kad kelkis nuo sofos ir eik ko nors keisti. Tai visiškai neveikia. Mes esame egoistai – patys sau esame protingiausi, kitų žmonių patarimai pro vieną ausį įeina, o pro kitą išeina. Svarbi tik artimų žmonių nuomonė – juk jie nenustoja tavęs mylėti dėl to, kad priaugai svorio.
Kiek save pamenu, visuomet buvau liekna kaip nendrė. Kai iš gimtosios Tauragės išvykau studijuoti į Vilnių, labai nerimavau ir priaugau svorio. Paradoksalu, kad kai patiriame stresą, svoris auga, o kai įsimylime, mažėja. (Šypteli.)
– O kada įvyko tas didysis lūžis?
– Šeimoje esame trys seserys, su viena jų lankėmės laidos filmavime. O ji visuomet buvo stambiausia iš mūsų, tokia augalota. Pažiūrėjau laidą ir sunerimau: šalia jos atrodžiau kaip tanketė (lengva vikšrinė šarvuotoji kovos mašina)! (Juokiasi.) Artėjant 40-mečiui apima apatija, tingulys, viskas atrodo beprasmiška, išbandyta. Jauti, kad prasidėjo nebe įkalnė, o nuokalnė. Psichologiniai dalykai svoriui turi daug įtakos. Kai esi liūdnas, mažiau judi, mažiau domiesi ir nesudegini kalorijų skaičiaus, kurį suvartoji.
– Koks buvo pirmasis žingsnis?
– Skamba keistai, bet nuėjau į projektą „Tikri vyrai“. Maniau, ten bus įtemptesnis režimas, o juk televizijos projektas – negali viskas vykti iš tikrųjų. Maniau, bus mankštos, ir tiek. Ir apsigavau. Buvo labai daug sunkaus fizinio krūvio, todėl per mėnesį nukrito trys ar keturi kilogramai. Tada supratau, kad esu sukiužusi, sutežusi ir reikia lipti iš šios duobės.
– Vis dėlto būtinas ne tik fizinis aktyvumas, bet ir tinkama mityba. Kokiems maisto produktams Donaldos namuose nebe vieta?
– Kartą po įtempto darbų maratono esu turėjusi visišką organizmo nusilpimą. Pradėjau gerti vitaminų kompleksą ir vėl pasijutau kaip ant sparnų. Kai nusprendžiau lieknėti, praėjusią vasarą išsirinkau vitaminus, kuriuos gersiu: ryte – natūralūs sulčių ekstraktai arba paprasčiau – vitamino B bomba, azoto oksido lašiukai, kurie pravalo kraują, subalansuoja organizmą.
Po trijų mėnesių jaučiausi puikiai ir suvokiau, kad reikia atsisakyti ir alkoholio. Tai – nereikalingas cukrus. Savaime išsivaliau organizmą. Iš maisto raciono dingo duona, šaldytuve neberasite majonezo. Su dukra Juta parduotuvėje dar tiesiame į jį ranką, bet paglostome ir nueiname, nes „tau, mažuti, mūsų šaldytuve ne vieta“. (Juokiasi.) Atsisakiau miltinių patiekalų, pieno produktų, atsakingiau žiūriu į ruošiamą maistą.
Reikia save stebėti. Jei prisivalgai – iškart apsunksti. Viskas čia jau išrasta, anokia naujiena.
Bet aš negaliu gyventi be sūdytų lašinių. (Juokiasi.) Imunitetui palaikyti puikiai tinka česnakai, bet jų kaip obuolio juk nevalgysi, todėl puikiai tinka juostelė sūdytų lašinių. Taip pat neatsisakiau druskos: prėsko maisto nesinori, o šiek tiek druskos ne pro šalį.
– Bet juk dabar ne tik naudinga, bet ir madinga varstyti sporto klubų duris...
– Laimės hormonų endorfinų mano organizmas išskiria pakankamai, jų man užtenka. (Juokiasi.)
Kas dvi tris dienas padarau mankštą, stengiuosi kuo daugiau vaikščioti.
Savaitgaliais būna ypatingi šuoliai, nes yra minimumas maisto ir maksimumas aktyvumo.
Nesakau, kad neapsilankysiu ir sporto klube, reikia padirbėti su tam tikrų raumenų grupėmis. Kažkas kabo, kažkur reikia pastangrinti. (Šypteli.)
– Kas šiuo metu jūsų mitybos plane populiariausi?
– Tie prabangūs ir tiek daug aptarinėti kalafiorai. (Juokiasi.) Organizmas užsirūgština nuo bet kokios mėsos, o paprasčiausias vanduo, daržovės – šarmina. Reikia išlaikyti pusiausvyrą. Turi būti trečdalis mėsos ir keturis kartus daugiau daržovių. Vaisius taip pat valgau tik iki pietų. Vietoj saldumynų renkuosi becukrį šokoladą, datules, razinas. Pakaitalų – visokiausių.
– Tuoj visi suskubs sakyti, kad gyventi sveikai – prabanga ir tai tikrai ne kiekvieno kišenei. Ar tikrai taip yra?
– Daug pigiau gyventi sveikai. Neperku vyno – jau pilnėja biudžetas. (Juokiasi.) Kartą per savaitę ar dvi valgau vien grikius arba ruduosius ryžius. Ir daržuose, ir turguose tiek daržovių: burokėliai, kopūstai, morkos. Salotos – pigiau nei pigios. Taip jau įprasta, kad kai ką nors turi šalia – nevertini. Štai turi žmogų, gyveni su juo, bet kažkas blogai... Įvyksta skyrybos, ir pamatai, kad šalia buvo nuostabus žmogus.
– Kokios Donaldos sveikos gyvensenos taisyklės?
– Ėjimas. Maisto raciono stebėjimas. Man labai padėjo masažas. Jis išjudina visus raumenis, pagreitėja medžiagų apykaita. Reikia save mylėti ir apie save galvoti, kad ne tik būtum graži, bet ir puikiai jaustumeisi.
