„Kai Linas Zareckas Choras laimėjo prieš p. ministrą, (rezultatas, kuris kiekvienam šviesiam žmogui buvo aiškus dar prieš startą), prisiminiau vieną įvykį. Pirmąjį olimpinių varžybų maratoną 1896 metais laimėjo toks graikas Spiridonas Louisas (dabar pasičekinau pavardę). Kažkokio kaimo berniokas, duonai kasdieninei užsidirbdavęs tampydamas vandenį gyventojams.
Pirmos olimpinės, įsivaizduoju, buvo chaotiškos. Jokių normatyvų prieš dalyvaujant niekas nereikalavo, jokie vietiniai Olimpiniai komitetai jokių tikslų nekėlė, žurnalistai neprognozavo ir Spiridonas atstovauti šaliai buvo pakviestas tokiu pačiu familiariu apkabinimu per pečius, kaip visais laikais bičiulis bičiulį nusiveda į artimiausią alaus barą: „Einam?“. „Einam, kodėl gi ne“. Tai va, anot padavimų, pasileidęs garsiąja Maratono trasa ir iki finišo likus gal dešimčiai kilometrų, Spiridonas dar atsilikinėjo nuo lyderių, kas jo visiškai netrikdė. Užuot per racijas štabo pradėjęs klausinėti „kas gi ten bėga priekyje“, „kada keisti padangas“, „kada algą mokėsit“ ir t.t.., sportininkas ramiausiai užsuko į kažkokio miestelio taverną ir ištroškęs susivertė stiklinę vyno. Dar kiti sako, jog ten buvo konjakas, kas man asmeniškai skamba kur kas labiau herojiškai.
Pernelyg nesikrapštant prie detalių po to Spiridonas pasivijo lyderius palikdamas juos čiaudėti dulkėse ir tapo pirmuoju maratono olimpiniu čempionu, visai nesukdamas galvos dėl dopingo kontrolės, nes būsimieji sportininkų šlapimo rinkėjai dar buvo negimę. Moralė? Tokiems kaip Spiridonas nusispjaut ant gyvenimo būdo reikalų, nes pergalės ir atliktas darbas yra vienintelis dalykas, kuris skaitosi“, – „Facebook“ išdėstė mintis M.Mikutavičius.
Kaip lrytas.lt jau rašė, sveiką gyvenimo būdą propaguojantį ir alkoholio draudimus inicijavusį A.Verygą nuo alų mėgstančio ir draudimais besipiktinančio ŽAS atlikėjo L.Zarecko skyrė net 1 min. ir 3 sek. Tokiu skirtumu Linas laimėjo 5 kilometrų bėgimo varžybas.
