Įpusėjus rugpjūčiui po ketverių metų draugystės juodu vienas kitam amžiną meilę prisiekė Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje, čia jaunuosius palaikė gausiai susirinkę svečiai.
E.Šmuilovičiui ceremonija buvo pati svarbiausia vestuvių dalis. Ir juokaudamas priduria, kaip paradoksalu, kad ji – ir pati trumpiausia.
„Vis dėlto matant visiems artimiausiems žmonėms prieš Dievą aš prisiekiau savo tada dar tik būsimai žmonai, kad ją mylėsiu. Visi sakė, kad jautė mano jaudulį. Mūsų hupa (baldakimas, po kuriuo vyksta žydiška vestuvių ceremonija. – Red.) buvo pastatyta ant scenos, tad mudu tarsi buvome išaukštinti. Mačiau, kad į mane žvelgia daugybė akių, jose atsispindi palaikymas, bet kūnas vis tiek be galo virpėjo ir mintys keitėsi kas sekundę. Buvo labai jaudinantis momentas“, – atviravo Elonas.
Kol jaunieji prieš vakarinę dalį laiką leido su fotografu, bemaž 200 svečių rinkosi į Vilniaus pakraštyje esantį poilsio ir pramogų centrą „Belmontas“. Čia laukė floristo Manto Petruškevičiaus preciziškai papuošta pokylių salė. Lietinga vasara tądien nepagailėjo saulės kaitros, todėl gausi svečių kompanija laiką jaukiai leido lauke, kol atvykę Elonas ir Jana buvo sutikti plojimais.
„Gavome tiek daug linkėjimų. Begalę! Visi jie buvo nuostabūs, bet vienas, kuris tikrai įstrigo, – apie tai, kad nors esame dvi skirtingos asmenybės, nuo šiol tampame komanda. Dabar turime ne savęs žiūrėti, bet stengtis vienas kitą iškelti aukščiau, stumti į priekį. Labai įstrigo ir vienas vyriškas linkėjimas: jei aš maniau, kad man kurie nors metai buvo sėkmingi ir kad man tiesiog sekasi, visa tai buvo tik iliuzija. Nes dabar turiu žmoną, o kiekvieno vyro sėkmė priklauso nuo moters. Man pakuždėjo, jog žiūrint į mano moterį visiems matyti, kad manęs laukia didi ir laiminga ateitis“, – vestuvių dieną įstrigusius žodžius pakartojo E.Šmuilovičius.
Poros vestuvėse netrūko nei žydiškų, nei vakarietiškų tradicijų. E. ir J.Šmuilovičių tikslas buvo pagrindinį šventės akcentą skirti šeimai, suaugusiesiems.
„Vestuvėse skambėjo gyva muzika, tačiau grupei išėjus kiek atsipūsti bičiulis Jonas Nainys pateikė staigmeną ir atsistojo prie didžėjaus pulto. Šokti sujudo ir seni, ir jauni. Labai vietoje ir laiku įvykusi smagi atrakcija“, – bičiulio idėja džiaugėsi jaunikis.
Nors po vestuvių praėjo jau gera savaitė, Elonas vis dar gyvena vestuvių dienos euforija. Vyras juokėsi, kad su tokiomis emocijomis grįžti į darbą buvo labai sunku, bet jau netrukus pora išvyks kopinėti medaus į Jungtines Amerikos Valstijas.