Rugpjūčio 26 dieną Raseinių hipodrome pirmą kartą vyks įspūdingos žirgų lenktynės, pavadintos „Ladies Day“ („Ledi diena“).
Užsienyje aukštuomenės vertinamos lygiosios žirgų lenktynės turi senas tradicijas. Tai populiariausia žirgų sporto šaka, tačiau lenktynėse veiksmas vyksta ne tik bėgimo takuose, bet ir hipodromo tribūnose, kur organizuojami svarbūs susitikimai, pasirašomi verslo sandoriai.
Paakinta didžiųjų valstybių, kur į žirgų lenktynes susirenka tūkstančiai sporto entuziastų bei prabangos mėgėjų, pavyzdžio Lietuvos žirgų lenktynių asociacija šiais metais mūsų tautiečiams pristato šią sporto šaką kitaip. Vidurio Lietuvoje įsikūrusiame neseniai renovuotame Raseinių hipodrome vyks pirmoji hipodromo istorijoje „Ladies Day“.
Bene žymiausias pasaulyje panašus renginys „Ladies Day“ vyksta Anglijoje Askoto lenktynių metu, čia svečių sąrašuose puikuojasi karališkosios šeimos nariai ir pati Anglijos karalienė Elizabeth II. Išsipuošusi publika laukia iškilmingai karietoje pasirodančios karalienės ir jos palydos, kirsdama lažybų ne tik dėl žirgų pergalių, bet ir dėl karalienės skrybėlaitės spalvos.
Žirgų lenktynėms damos ruošiasi ne vieną mėnesį. Įspūdinga skrybėlaitė tampa pagrindiniu stiliaus akcentu.
Nors Lietuva tokiomis senomis žirgų lenktynių tradicijomis negali pasigirti, Lietuvos žirgų lenktynių asociacijos prezidentė Evelina Kolbasnik (31 m.) neabejoja, kad ateis diena, kai ir mūsų šalis pasaulyje išgarsės eikliųjų žirgų pergalėmis bei puošnių skrybėlaičių paradu.
Vieninteliame Baltijos šalyse pasaulinius standartus atitinkančiame Raseinių hipodrome „Ladies Day“ metu svečiai nuo dešimtos valandos ryto galės susipažinti su viena gražiausių žirgų sporto šakų – konkūru ir pasigrožėti per kliūtis šuoliuojančiais žemaitukų veislės žirgais. Po pietų jų lauks aistringos įspūdingų grynakraujų jojamųjų veislės žirgų lenktynės. Pertraukų metu taip pat nestigs pramogų – tribūnose vyks stilingiausio svečio rinkimai, Lietuvos žirgų lenktynių istorijos nuotraukų paroda.
Daug dėmesio sulauks mažieji lenktynių svečiai. Drąsiausieji galės išbandyti žokėjaus profesiją ir pajodinėti žemaitukų veislės žirgais.
Šventės metu vyks penki bėgimai ir, kaip įprasta visame pasaulyje, distancijos bus skirtingo ilgio. Žmonės galės pasimėgauti išskirtiniais vaizdais, nes bėgimo takuose niekada netrūksta emocijų – ten kiekvienas nori nugalėti.
Raseinių hipodromo bėgimo take gali bėgti daugiausia 7 žirgai. Žiūrovams vietos tikrai nepritrūks, nes hipodrome yra daugiau kaip 2000 sėdimųjų vietų ir atskira VIP zona. Tribūna yra dengta stogu, todėl nebaisios net oro išdaigos, o teritorijos plotas – per 20 hektarų“, – apie įspūdingą renginio vietą pasakojo E.Kolbasnik.
Evelina, jos tėvai ir broliai jau beveik penkerius metus užsiima lenktyninių žirgų verslu. Dviejuose žirgynuose Šiauliuose ir Raseiniuose jau yra 40 grynakraujų jojamųjų žirgų. Šeši žirgai yra laikomi Lenkijos žirgynuose ir rungtyniauja vietos hipodromuose.
„Kai mūsų žirgai dalyvauja svarbiose lenktynėse užsienyje, dažnai labai jaudinuosi dėl kiekvieno jų starto ir į lenktynes net nevažiuoju, nes pastebėjau, kad jie tarsi perima mano jaudulį ir pasirodo prasčiau.
Galbūt perdedu, bet juk nuo senų laikų žinoma, kad žirgai jaučia kiekvieną žmogaus emociją. Bėgant metams bandau kontroliuoti savo jaudulį ir į pasirodymus reaguoti ramiau, nes nuvykti ir gyvai stebėti lenktynes yra neapsakomas jausmas“, – pasakojo Evelina.
Apie grynakraujus jojamuosius žirgus Evelina galėtų kalbėti valandų valandas. Moteris neslepia, kad puikiai pažįsta visus savo šeimos žirgus, žino jų vardus, charakterius ir įpročius.
„Su žirgais dirbti paprasta. Ne paslaptis, kad būnant šalia žirgų gerėja emocinė būsena. Be to, jie labai gražūs, ir žmonės patiria estetinį pasitenkinimą. Žirgų lenktynės turi sportinį ir kultūrinį aspektą. Istoriškai susiklostė, kad žirgų lenktynės atspindi stabilumą, didelius pinigus, aristokratišką kilmę“, – kalbėjo E.Kolbasnik, kuri pirmą kartą Raseinių hipodrome rengiamai „Ladies Day“ pasirengė iš anksto – Anglijoje įsigijo gėlės formos vyšninės spalvos skrybėlaitę, o prie jos priderins rožinės spalvos suknelę.
– Kaip lietuviai vertina žirgų lenktynes?
– Vis dar neretai žirgų lenktynės siejamos su tomis, kurios vyksta Sartuose. Bet ten varžosi ristūnai. Lygiosiose žirgų lenktynėse žirgai lekia šuoliais visu greičiu. Vieno šuolio metu žirgas į žemę trenkiasi 16 tonų stiprumu ir bėgimo take pasiekia vidutiniškai 60–70 kilometrų per valandą greitį.
Iš pirmo žvilgsnio lygiųjų žirgų lenktynių taisyklės atrodo labai paprastos. Visi žirgai startuoja vienu metu, kuris pasiekia finišą pirmas, tas ir yra nugalėtojas. Tos paprastos taisyklės ir žavi kiekvieną žiūrovą, nes pakanka mėgautis vaizdu ir gerai leisti laiką.
Raseinių hipodrome vyksta loterija – žiūrovas gali bandyti atspėti žirgą nugalėtoją. Prieš bėgimą žirgai yra išvedami į žirgų apžiūros aikštelę, pristatomi žiūrovams, kad jie išsirinktų savo favoritą pagal jo pasiekimus, elgseną, išvaizdą, genetiką ir po to galėtų jį aistringiau palaikyti.
Lygiosiose žirgų lenktynėse dominuoja grynakraujai jojamieji žirgai – aukšti, ilgomis plonomis kojomis, jie turi ilgą kaklą, labai atletišką kūną, didelę širdį ir didelius plaučius. Būtent dėl šių savybių šie žirgai gali pasiekti didelį bėgimo greitį.
Lenktynės yra tarptautinės, mes kviečiame svečių iš užsienio, dažniausiai iš Lenkijos. Norisi, kad lenktyniautų skirtingi žirgai. Kita vertus, užsienio žirgai ir žokėjai mus verčia pasitempti. Lenkijoje žirgų lenktynės vyksta daugiau kaip 200 metų.
– Kaip prasidėjo jūsų pažintis su grynakraujais jojamaisiais žirgais?
– Važinėjome su šeima į užsienyje rengiamas žirgų lenktynes. Tas keliones galiu pavadinti geriausiomis savo atostogomis. Pradėjome nuo Anglijos. Stovėjau tarp žiūrovų ir žavėjausi, kaip puikiai žmonės leidžia laiką.
Galiausiai įsigijome pirmuosius grynakraujus jojamuosius žirgus. Vienas svarbiausių veiksnių yra žirgo genetika ir jo tėvų bei kitų palikuonių pasiekimai. Kai kurie mūsų žirgai treniruojasi ir lenktyniauja Lenkijoje. Du žirgai Lenkijoje yra stipriausių trimečių žirgų dešimtuke: žirgas Velnelis yra antras pagal pasiektus rezultatus, o Largo Forte – devintas. Planuojame išvežti treniruotis ir lenktyniauti kai kuriuos savo žirgus į Vokietiją, vėliau – į Prancūziją.
Lietuvoje laikomi žirgai rungtyniauja Raseinių hipodrome. Jais joja samdyti profesionalūs žokėjai. Kad žokėjus gautų profesionalo titulą, turi būti laimėjęs 100 lenktynių. Lenktynėse atletas yra žirgas, žokėjus atlieka strateginius sprendimus – žirgą paragina, prilaiko arba paleidžia visu greičiu. Labai dažnai žokėjus žirgą, su kuriuo jos, pamato prieš pat lenktynes žirgų apžiūros aikštelėje. Jei žirgas laimi, prizinis fondas atitenka jo savininkui.
– Ar pačiai nebuvo kilę noro dalyvauti lenktynėse?
– Nenorėjau, nors ir labai myliu žirgus. Žokėjus ant žirgo joja faktiškai stovėdamas, jo kojos įkištos į kilpas, kad išlaikytų pusiausvyrą. Lėkti didžiuliu greičiu reikia pasiryžimo ir nutrūktgalviškumo. Aš esu mama ir nesu linkusi rizikuoti. Kita vertus, žokėjus privalo būti itin smulkaus kūno sudėjimo. Prieš kiekvienas lenktynes ir po jų žokėjai privalo pasisverti su visa jojimo įranga, išskyrus šalmą ir steką.
– Ar žirgai demonstruoja savo charakterį?
– Žirgai turi ryškius charakterius, visai kaip žmonės. Vieni, nors neramūs žirgų apžiūros aikštelėje, bėgimo take susitelkia ir pasiekia puikių rezultatų. Kiti lenktynėse nenori eiti pro starto vartus. Turime kumelę Flirtation – jos nuotaikos keičiasi net kelis kartus per dieną, bet mes jau pažįstame jos kaprizus.
Ne lenktynių metu arklidės yra atviros, sulaukiame daug lankytojų su lauktuvėmis. Bet neleidžiame svečiams žirgų šerti obuoliais, nes nuo jų pertekliaus žirgai gali pasijusti blogai. Visada sakau lankytojams, kad jei jie nori pavaišinti žirgus skanėstais, tegu tai būna morkos.
Lenktynių dieną iš ryto arklidė yra uždaroma ir ten niekas nevaikšto, turi būti tylu ir ramu, kad žirgai nesiblaškytų. Jie jaučia, kad laukia lenktynės. Per lenktynes žirgas gali bėgti tik vieną kartą, o po to jis ilsisi visą savaitę.
