Lauros Vagonės patarimai: jei nusprendėte vestuves planuotis patys. Ko nepamiršti?

Vestuvių planuotoja Laura Vagonė (36 m.) sako, jog gražias ir stilingas vestuves įmanoma susiplanuoti patiems, be vestuvių planuotojų pagalbos, tačiau yra keletas sąlygų.

„Reikia būti organizuotam ir prieš tai planavusiam bent klasės žiburėlį, mamos jubiliejų, gal net kokį mažą renginuką. Šventė neturėtų būti sudėtinga logistiškai ir neturėtų būti labai didelis svečių skaičius. Reikia turėti atliekamo laiko visoms paieškoms ir susitikimams. 

Jei norisi paprastos, smagios šventės ir visos kitos sąlygos jūsų negąsdina, tikrai drąsiai galite vestuves planuotis patys. Tačiau, jeigu atvyksta daugybė žmonių iš užsienio ir kitų miestų, reikia palapinės, reikia elektros generatoriaus, bus daug atlikėjų, norisi gausiai dekoruotos šventės, tada neapsikraukite, pasilengvinkite gyvenimą ir kreipkitės į planuotoją“, – patarė Laura.

 

– Laura, nuo ko reikia pradėti, kai mylimasis paprašė rankos? Ar įmanoma vestuves patiems susiplanuoti per tris mėnesius?

– Viskas yra įmanoma. Gal negausite savo svajonių rangovų, tarkim, gana anksti išgraibstomi fotografai, vedėjai, muzikantai, bet jei nesate prisirišę prie kažkokių vardų, tada tikrai vestuves galima surengti ir per porą mėnesių. 
Pradėti visiems patarčiau nuo svečių sąrašo ir biudžeto ribų nusistatymo, pokalbio, apie kokias vestuves abu svajojate. Susiderinsite tarpusavyje koncepciją, turėdami svečių sąrašą žinosite, kokio dydžio vietos ieškoti, ir pirmyn. 
Tada reikia ieškoti vietos ir derinti ceremoniją. Jei norite tuoktis bažnyčioje – jie taip pat turi įvairiausių reikalavimų. Kad ir šeimos kursai – per vieną dieną čia susisukti nepavyks. Tada išsirinkite fotografą, pradėkite dairytis suknelės, rezervuokite grožio specialistus ir taip toliau. Internete apstu planavimo kalendorių, kurie padės tikrai lengvai susiplanuoti šventę.

– Gal galite išskirti pagrindines taisykles, kas svarbiausia planuojant vestuves? O į ką mažiau reikėtų kreipti dėmesį? 

– Svarbiausia taisyklė – nepamirškite,  kodėl tai darote. Svarbiausia, ne gėlių spalva, ne patiekalų skaičius ir ne fotografas, svarbiausia, kad jūs abu apsisprendėte būti kartu, kad ir kas nutiktų. 

Tą dieną viešai pasižadėsite dalytis gyvenimu su kitu žmogumi. Jei to nepamiršite planuodami, tada laukdami šventės jausite malonumą ir organizacinės smulkmenos nevargins. Jei kalbame apie praktinius dalykus, siūlyčiau nuolat stebėti nusistatytą biudžeto ribą, nes paprastai visos sąmatos linkusios didėti. Siūlyčiau su visais rangovais pasirašyti sutartis, nes net ir tie, kuriuos kas nors rekomendavo, kartais gali sudubliuoti užsakymus ir panašiai. Atsisakykite perkrautos vestuvių dienos programos, būtinai palikite laiko svečiams tiesiog pabendrauti. Mano nuomone, visiškai nebūtinas vidurnakčio akcentavimas: nei Naujieji metai kokie prasideda, nei princesės pelenėmis virsta.

– Labai dažnai vienas įsitraukia labiau nei kitas. Čia yra normalu. Vienam labiau patinka organizuoti, kitam – mažiau. Jei nepatinka nė vienam, kad nebūtų ginčų, kreipkitės į planuotoją. Čia neskatinu išlaidauti, o tiesiog rūpinuosi jūsų tarpusavio santykiais. (Šypsosi.).Patikėkite, metus planuojat vestuves gali pakrikti santykiai ne tik su antrąja puse, bet ir su draugėmis, nes vestuvių tema įdomi tik kol planuoji vestuves arba esi planuotoja. Na, ir siūlyčiau visada prisiminti, kad vestuvėmis niekas neprasideda ir, ačiū Dievui, niekas nesibaigia, todėl nesureikšminkite šitos šventės iki negalėjimo.

– Būna, poros pamiršta save įsitraukti į apgyvendinimo sąrašus, į susodinimo planą, tačiau tokius dalykus pastebime anksčiau nei vestuvių dieną. Paprastai per metus laiko jau tikrai būname viską daug kartų apkalbėję ir tokių užsimiršimų nepasitaiko.

– Jei viskas organizuojama taip, kad svečiai šventės vietoje susirenka jau iš vakaro, tarkim, daug svečių atskrenda iš užsienio ar šeima suvažiuoja pas jaunuosius, tada tikrai visada rekomenduoju pasidaryti jei ne vakarienę, tai kokteilio tipo pasibuvimą pasisveikinimams, pokalbiams, susipažinimui, nes visi būna seniai nesimatę. Tokie pasibuvimai labai sušildo emociškai ir kitą dieną visi jaučiasi laisviau.

Ryto siūlau labai neakstinti, todėl visada rekomenduoju kiek įmanoma vėlesnes ceremonijas tam, kad būtų galima pasimėgauti diena: vėliau atsikelti, gražiai papusryčiauti ir pradėti iš lėto ruoštis. Minčių neišvengsite, jei nebūsite pasidarę plano iš anksto. Vertėtų tik prisiminti, kad jei ir nepadarėte ko nors iki galo – visada viskas išsisprendžia vienaip ar kitaip, nebestresuokite ir stenkitės pasimėgauti švente.

Vestuvių dieną jaunieji turi rūpintis vienas kitu, savo gera nuotaika ir susirinkusiais svečiais. Visa kita – tik detalės.

– Ar įmanoma vestuvių šventė be vedėjo? Kuo reikėtų pasirūpinti? Galbūt išskirtumėte pagrindinius akcentus, kuriuos atlieka vedėjas? Kaip reikėtų rūpintis svečiais?

– Aš esu už šventes be vedėjo, tačiau labai svarbu susidėlioti dienos ir vakaro eigą. Jei jaunųjų sutikimą keičia ilgėlesnė vakarienė, vakarienę muzikantų pasirodymas, dar yra papildomos veiklos: albumas, baras, nuotraukos, vėliau įnešamas tortas, puokštė ir jaunųjų šokis, tada vedėjas nelabai ir reikalingas. Kažkoks vis pakoordinuojantis pagalbininkas turėtų būti, kuris pakviestų visus prie stalų, pristatytų tortą ar kalbėtojus, jei tokių yra, tačiau ar tokiam darbui reikalingas pašalinis žmogus šventėje? Tikrai ne. Manau, kad laisvai tokią funkciją gali atlikti kas nors iš draugų ar giminaičių ir taip prisidėti prie šventės kūrimo. Aišku, jei norisi žaidimų, svečių pakalbinimų, užvedančio asmens, kuris vis ragintų ką nors daryti,  tada taip, jums reikia vedėjo. Tačiau nepamirškite, ne vedėjas rūpinasi jūsų svečiais, jais rūpinatės jūs.

– Vestuvėse nieko nėra būtino ir privalomo. Darykit tik tai, ką norite, galite daryti. Kartais nepasiduokite tėvų, tetų spaudimui, nes jie gali ištaisyti jums vestuves tokias, kokios būdavo tais laikais, kai tuokėsi jie, bet visai neduoti jiems veiklos vestuvėse nereikėtų. Leiskite ir jiems būti šventės dalimi, nes vestuvės yra šeimos šventė.

– Kaip planuojant  vestuves išvengti žodžių „reikia“, „būtina“, „pamiršau“?

– Labai paprasta – viską rašykitės. Planuokite ne galvoje, o kompiuteryje. Padarėte darbą – uždėkite varnelę, nepadarėte – tegul tas darbas bado jums akis, kol padarysite. Pasidarykite savo planavimo darbų aptarimo susitikimus, kai bent valandą ar dvi skiriate planavimui. Pamatysite, kaip viskas einasi sklandžiai, be pykčių ir galvos skausmo.