Švedijos sostinėje Stokholme stūksančiuose šiaurietiškai didinguose karališkuosiuose rūmuose jau du amžius šeimininkauja Bernadotte’ų giminė.
Pirmasis čia 1818-aisiais įsikūrė Jeanas Baptiste’as Bernadotte’as. Prancūzų generolas, kuriam už karinius jo nuopelnus Švedijos parlamentas pasiūlė tapti naujuoju šalies karaliumi.
Neva ankstesnis monarchas Karlas XIII praradęs protą, neturi įpėdinių, o šaliai labai reikia šviežio kraujo. Taip neturtingo advokato sūnus J.B.Bernadotte’as tapo Švedijos karaliumi Karlu XIV Jonu.
Dabar soste – Carlas XVI Gustafas, septintasis Bernadotte’ų dinastijos valdovas. Jo Didenybei buvo mažiau nei metai, kai jo tėvas princas Gustafas Adolfas žuvo lėktuvo katastrofoje.
Būsimąjį Švedijos monarchą auklėjo motina, vokiečių kilmės princesė Sibylla. Po senelio mirties 27 metų Carlas Gustafas buvo karūnuotas karaliumi.
Jaunam Švedijos karaliui prireikė laiko savo pavaldinių pasitikėjimui ir pagarbai iškovoti. Ir šiuo atveju svarbų vaidmenį atliko Carlo XVI Gustafo žmona karalienė Silvia, su kuria jis laimingai gyvena santuokoje jau 40 metų.
Savo laimės Švedijos karališkoji pora neslepia. Geranoriškumas, švelnus humoras, laisvumas ir nuoširdumas – tai būdinga jų tarpusavio santykiams – padeda ir su jais bendraujantiems žurnalistams nuslopinti jaudulį.
Oficialūs priėmimai ir susitikimai vyksta Stokholmo karališkuosiuose rūmuose. 609 sales turinti rezidencija – vieni didžiausių rūmų pasaulyje.
Karalius Carlas XVI Gustafas ir karalienė Silvia gyvena užmiesčio rezidencijoje, Drotingholmo pilyje, į kurią iš šalies sostinės persikėlė aštuntojo dešimtmečio viduryje.
Įdomu, ar ir praėjus 40 metų po vestuvių monarchų pora prisimena savo pažinties detales?
„Tai įvyko 1972-aisiais per vasaros olimpines žaidynes Miunchene. Iš viso pasaulio į Vokietiją suvažiavo daug aukštų svečių. Tarp jų buvo ir Jo Didenybė – tuo metu Švedijos sosto įpėdinis.
Aš dirbau organizaciniame komitete: sutikdavome svečius ir rūpinomės jų laisvalaikiu. Per olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją Jo Didenybė stovėjo vos metro atstumu nuo manęs ir pro žiūronus visiškai nesivaržydamas žiūrėjo į mane“, – prisimena karalienė Silvia.
Po šių žodžių karaliui paprieštaravus, kad atstumas tarp jų buvo didesnis nei du metrai, karalienė pridūrė: „Na, gerai – du! Bet tai vis tiek atrodė keistai ir aš negalėjau sulaikyti šypsenos.“
„Nejaugi pamanei, kad žiūriu į tave? Veikiausiai apžiūrinėjau ką nors, stovintį už tavęs“, – užsiminė karalius.
O kas buvo po to?
Būsimasis Švedijos sosto įpėdinis paprašė padavėjos, kad ji pasakytų jaunai jam į akį kritusiai panelei atnešti taurę vyno.
Tiesa, tokia paslauga nebuvo priskirta prie organizacinio olimpinio komiteto darbuotojos Silvios Sommerlath pareigų.
„Bet juk reikėjo kaip nors su ja susipažinti! Į olimpines žaidynes atvykau su dėde ir seserimi. Nors būdamas sosto įpėdinis privalėjau laikytis protokolo, tuo metu tikrai nerūpėjo visokiausios taisyklės.
Taip norėjosi užkalbinti patikusią merginą. Prisimenu, kad ją pakviečiau vakarienės ir mes puikiai praleidome laiką: nuėjome į restoraną ir net pašokome“, – pasakojo Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas.
Švedijos monarchas įsimylėjo gražią tamsiaplaukę, kai pažino, koks ji nuostabus, svetingas ir paslaugus žmogus. Ji visada visiems padėdavo, sugebėjo viską organizuoti ir kalbėjo net penkiomis kalbomis.
Bendraudamas su ja Carlas XVI Gustafas pajuto, kad gražuolė iš Heidelbergo idealiai tinka Švedijos karalienės vaidmeniui.
Be to, jo širdį maloniai paglostė faktas, kad vaikystėje ji lankėsi jo šalyje, turi nuostabią šeimą.
Karalienės Silvios tėvas – vokietis, o motina kilusi iš Brazilijos. Būsimoji Švedijos karalienė gimė Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijoje.
Kai Silviai buvo dveji, šeima persikėlė gyventi į Braziliją. Po dvylikos metų – 1957-aisiais – grįžo į Vokietiją. Šios dvi šalys padarė didelę įtaką mergaitei, jos charakterį formavo vokiečių ir brazilų kultūros.
Karalienės Silvios tėvas buvo protestantas, motina – katalikė.
Švedijos karaliaus teigimu, jo žmona perėmė iš brazilų linksmą būdą, o jos organizaciniai sugebėjimai – kaip vokiečių. Carlas XVI Gustafas ne viename interviu yra sakęs, jog Silvia primenanti jo motiną Sibyllą, kuri buvo labai geros širdies moteris.
„Turiu brazilų širdį, vokiečių protą ir švedų sielą“, – taip apie save sako karalienė.
Ar mėlyno kraujo neturinčiai Silviai nebuvo sunku priprasti prie gyvenimo, kuris paklūsta karališkajam protokolui?
„Daugelis mano, kad protokolas gyvenimą daro sudėtingesnį, bet iš tikrųjų taisyklės egzistuoja tam, kad jį palengvintų. Aš labai greitai įsitraukiau. Juolab kad mane palaikė ir man padėjo karalius.
Apgailestauju, kad jo motina princesė Sibylla mirė dar iki mūsų vestuvių. Todėl neturėjau iš ko imti pavyzdžio. Bet man pagelbėdavo karaliaus sesuo Christina – davė daug naudingų patarimų, kaip geriau pažinti savo pavaldinius“, – sakė Švedijos karalienė. Karalienei Silviai labai svarbi labdaringa veikla, ji stengiasi kiek tik gali padėti. Su jaunesniąja dukterimi Madeleine užsiima įvairiais projektais.
Neseniai jos abi įsitraukė į kampaniją „Eyes Wide Open“, kurios vienas tikslų – kova prieš seksualinį vaikų smurtą.
Švedijos karališkoji pora didžiuojasi savo vieninteliu sūnumi princu Carlu Philipu. Jis 2000-aisiais tarnavo kariuomenėje, gavo karinių jūrų pajėgų vado laipsnį, o dabar – atsargos karininkas.
Karališkoji pora palaiko ir remia visus savo vaikų sumanymus. Princas Carlas Philipas nusprendė užsiimti būstų baldų dizainu. Kodėl gi ne, jei tai jam patinka?
Karaliaus Carlo XVI Gustafo ir karalienės Silvios pirmagimės, vyriausios dukters Victorios padėtis – išskirtinė. Ji – Švedijos karaliaus sosto paveldėtoja.
Todėl jai teko gilintis į karo mokslus ir itin kruopščiai išstudijuoti Švedijos konstituciją. Princesė Victoria – labai organizuotas, drausmingas žmogus, rimtai žiūrintis į savo pareigas.
Švedijos karališkoji pora jau turi penkis anūkus. Ar jiems atsiradus Carlo XVI Gustafo ir Silvios gyvenimas pasikeitė?
„Jie dar tokie maži... Gaila, kad su jais matomės ne taip dažnai, kaip norėtųsi“, – sakė karalius.
Karalienė Silvia pridūrė: „Anūkai – labai šaunūs. Man patinka būti močiute. Mano mama visuomet sakydavo, kad vaikai – tai saldus glajus ant pyrago. Ji buvo visiškai teisi.“
Visų vaikų sutuoktiniai – nekilmingi
- Karališkosios vestuvės Švedijoje įvyko 1976 metais. Nuotaka vilkėjo dizainerio Christiano Dioro sukurtą suknelę, o jos vešlius juodus plaukus puošė senovinė tiara, pagaminta dar Prancūzijos imperatoriaus Napoleono sutuoktinei Josephine.
Dabar karalienės Silvios suknelė demonstruojama vienoje Stokholmo karališkųjų rūmų salėje.
Likus dienai iki iškilmių, jaunikiui ir nuotakai koncertavo muzikos grupė ABBA, pirmą kartą atlikusi savo populiariąją „Dancing Queen“.
- Švedijos karališkoji pora susilaukė trijų vaikų. Vyresnėlė, sosto paveldėtoja Victoria (39 m) su kūno rengybos treneriu Danieliu Westlingu augina du vaikus – dukterį ir sūnų.
- Princas Carlas Philipas (37 m.) – vienintelis sūnus – prieš trejus metus vedė modelį Sofią Hellqvist. Dabar pora sūpuoja sūnų ir laukia šeimos pagausėjimo.
- Jauniausias vaikas – princesė Madeleine (34 m.) – ištekėjo už britų verslininko Chriso O’Neillo ir augina du vaikus – dukterį ir sūnų.
- Visi trys Švedijos karališkosios poros vaikai savo gyvenimą susiejo su nekilmingaisiais.
Parengė ONA KACĖNAITĖ