Indrės gyvenimas niekuomet nebuvo monotoniškas. Daug metų moteris dirbo su tarptautinės prekybos projektais, kol kartą nusprendė pasidomėti, kokia yra visų kremų, kuriuos maloniai tepasi ant veido, sudėtis.
„Juk buvo tokia mada prieš penkerius metus, o gal ir daugiau, kai po truputį visi pradėjome domėtis, ką valgome. Ėmėme skaityti maisto etiketes. O kadangi aš ir anksčiau jau domėjausi sveikesniu gyvenimo būdu, be maisto etikečių, pradėjau skaityti ir kosmetikos priemonių sudėtį. Netikėtai mane tai labai įtraukė, pradėjau rimčiau domėtis. Tada, jau turėdama daugiau žinių apie kosmetiką, pabandžiau parduotuvėje išsirinkti kremą, kuris kenkia mažiausiai. Ir ką jūs manote, pagal tai, ką suvokiau ir ko išmokau, supratau, kad tiesiog neturiu ką tinkamo nusipirkti. Taip ir kilo idėja, kad reikia pagaminti ką nors savo“, – juokaudama apie pirmąją idėjos užuomazgą papasakojo Indrė.
Moteris neįsivaizdavo savęs kaip namų šeimininkės, kuri apsistačiusi puodais verda įvairiausius kremus. „Versle esu daug metų, tad nusprendžiau, kad net ir tinkamo kremo paieškas galima įgyvendinti profesionaliai“, – kalbėjo I.Urbanavičienė.
Iš pradžių moteris atidžiai pasidomėjo techniniais gamybos aspektais, kol smalsumas privedė ir prie pačios kosmetikos kūrimo niuansų. „Daug chemijos žinių taip pat neturėjau, tad tobulinausi kursuose ir mokymuose užsienyje. Konsultavausi ir su Amerikoje žinomu kosmetikos srities chemiku. Vieną dieną tiesiog atėjo suvokimas, kad man tai – be galo įdomu“, – džiugesio neslėpė kosmetikos ženklo įkūrėja.
Vis dėlto realiame gyvenime spragtelėjus pirštais naujas produktas neatsiranda. Nuo idėjos sušmėžavimo Indrės galvoje iki tol, kol galiausiai produktas pasiekė rinką, praėjo bene ketveri metai. Kūrybinga moteris neslepia: projektui reikėjo didelių investicijų. Ir finansinių, ir laiko. Tačiau didelio palaikymo moteris sulaukė ir iš vyro, televizijos prodiuserio Andriaus Urbanavičiaus (39 m.), ir iš vienturtės dukrelės, kuriai mamos veikla taip pat atrodė labai įdomi.
„Pirmiausia tikslas buvo sukurti geras priemones, kurios odai būtų naudingos ilgą laiką. Buvo kuriama nepaisant kainos. Šiuo atveju aš nebuvau verslininkė – buvau kūrėja. Klientų kainomis gąsdinti taip pat negalėjome, juk buvome visai naujas ženklas“, – neslėpė Indrė. Kremų kainos siekia kelias dešimtis eurų, tačiau, kaip sako moteris, tai – patikrinta investicija.
Vis dėlto kosmetikos rinka yra taip pažengusi, kad įsileisti naują ženklą ir patikėti jo galiomis, atrodė, buvo neįmanoma misija. Tačiau I.Urbanavičienė sako to nebijojusi, nes pirmą kartą gyvenime jaučiasi užtikrinta savo veikla.
„Aš labai tikėjau šia priemone. Bendradarbiavau su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu – tai asmeniškai man pridėjo profesionalumo ir geresnio supratimo. Kurti kosmetiką skatino ir tai, kad tuo metu nebuvo jokio lietuviško analogo. Jeigu lygintume sudėtį su užsienietiškos profesionalios kosmetikos, būsiu nekukli: reta kosmetika gali pasigirti tokia sudėtimi kaip mūsų kuriamos priemonės“, – pasididžiavimo neslėpė moteris.
Įkūrusi kosmetikos ženklą ramiai sudėjusi rankų Indrė ilgai nesėdėjo. Dar praėjusių metų pabaigoje moteris išleido knygą.
„Norėjosi dalytis žiniomis apie taisyklingą odos priežiūrą. Lietuvoje moterys dar nelabai domisi kosmetikos sudėtimi, joms elementariai trūksta informacijos. Draugė parekomendavo, vaistininkė pasiū-lė, paskaičiau internete... Šiuo metu jau pradėjau vesti šviečiamojo pobūdžio seminarus, o likusį sukauptą žinių bagažą sudėjau į knygą“, – šyptelėjo pašnekovė.
Atėjus vasarai ir daržuose ar pas artimuosius sodybose sunokus uogoms neretai moterys jų dedasi ant veido kaip gausų vitaminų šaltinį. Indrė sako, kad tai – didžiulė klaida, kurios kuo skubiau reikėtų atsisakyti.
„Suaugusios moterys maišo produktus, tepasi ant veido... Tai yra baisu. Maisto produktai nėra skirti tepti ant odos. Jos dažnai mano ten esant gausybę gerų medžiagų, vitaminų. O juk tai esą taip sveika odai! Taip, tai išties sveika, bet valgyti, o ne tepti ant veido. Bet kuriose uogose yra ir alergenų, ir aromatų, o tai jau kenksminga“, – atvirai dėstė knygos autorė.
Pačiai I.Urbanavičienei dar mama įskiepijo, kad veido odą reikia puoselėti ir prižiūrėti. Ji gana jauna pradėjo naudoti prausiklius, toniką, kremus, todėl dabar daug kas stebisi, kad taip jaunai atrodančiai moteriai – 38-eri.
„Labai dažnai būna tokių atvejų, kad moteris ilgus metus nieko nedaro, o ateina 40-metis ir tada suskumba naudoti viską iš eilės. Tas šiaudo griebimasis nėra gerai. Jei bent 15 metų anksčiau jos būtų pradėjusios kruopščiau rūpintis savo oda, rytą vakarą valiusios ją ir vengusios saulės, efektas būtų visiškai kitoks“, – tikina I.Urbanavičienė.
Vis dėlto dauguma moterų iki šiol tiki, kad kuo priemonė brangesnė, tuo ji efektyvesnė. Indrė skuba nuraminti, kad ne visada.
„Visur ir visada yra išimčių. Galima rasti nebrangų kremą geresnės sudėties negu brangios priemonės. Bet nereikia sakyti, kad tai – stereotipas. Kainuoja juk ir medžiagos, tyrimai – viskas priklauso nuo kainos. Galų gale nebūkime naivūs. Už du eurus efektyvaus kremo nenusipirksime. Geriausiu atveju rasime drėkinamąjį kremą, kuris tik tokią funkciją ir atliks. Bet to yra mažai. Aš pati pas kosmetologus faktiškai neinu. Elementarų veido valymą su rūgštimis pasidarau pati namuose, o visa kita – jau rutina: kasdienė odos priežiūra ir apsauga nuo saulės. Grožio procedūros yra laikinos. Aš jomis netikiu“, – patarimus dalijo I.Urbanavičienė.
O ką daryti, jei kišenėje nėra atliekamų pinigų, kuriuos kas mėnesį gali leisti grožio priemonėms?
„Reikia prausiklio, ne jis efektyviau nuvalo odą. Jei moteris vyresnė – reikia drėkinamojo su aktyviosiomis medžiagomis kremo, kuris rytui ir vakarui gali būti naudojamas tas pats. Taip pat reikia odą šveičiančios ir valančios priemonės, geriau būtų su rūgštimis. Ir, žinoma, kremo nuo saulės. Mokslo įrodyta, kad mūsų senėjimą labiausiai skatina saulės spinduliai. Priemonių daug nereikia, nebūtina tam išleisti įspūdingos pinigų sumos. Svarbiausia, kad jos būtų tinkamai parinktos“, – atsklei-dė I.Urbanavičienė.
