Kol Lietuvoje dar trūksta kaitrios saulės, G.Masalskis nusprendė ne tik ja pasilepinti egzotiškose salose, bet ir dalyvauti regatoje.
„Orai ten lepino, termometro stulpelis rodė +30, saulė kepino, o nepasiruošę nusvilo. Tačiau Karibuose orai keičiasi greitai, tad ten gali gauti daugybę saulės, o kartais, kaip šiais metais Grenadoje, – nuolatines lietaus porcijas“, – atskleidė G.Masalskis.
Vyrų kelionė buvo suplanuota iš anksto, o detales jie aptarė vietoje.
„Nors kelionė truko apie dvi savaites, skirtingais periodais viskas buvo reliatyvu – praėjus savaitei atrodė, kad mes čia jau mėnesį, o kelionei artėjant link pabaigos, rodėsi, jog viskas truko vos kelias dienas“, – pasakojo G.Masalskis.
Kelionė, į kurią jis išsiruošė su bičiuliais verslininkais, menininkais, tikrais buriuotojais, prasidėjo Barbadose. Po kelių čia praleistų dienų vyrai jachta „Ambersail“ keliavo iki Grenados, kur ir vyko regata.
„Grenadą pasirinkome todėl, kad šios salos regatoje mūsų įgula dar nebuvo, o mūsų tylus tikslas – aplankyti visas regatas ir įdomias Karibų vietas“, – teigė G.Masalskis.
Be abiejų jau minėtų salų, keliautojai grožėjosi Tobago rifais Sent Vinsento ir Grenadinų salyne.
„Ten dar yra ką pamatyti, tad gali būti, kad ir čia dar apsilankysime“, – šypsojosi G.Masalskis.
Kaipgi Giedriui ir jo komandai sekėsi varžybose, ar daug streso teko patirti?
G.Masalskis pripažįsta, jog stresą jautė iš pradžių, kai visi suprato, kad praėjo beveik metai nuo tada, kai visi kartu buriavo. Vyrai turėjo ką prisiminti, apie ką pagalvoti.
„Tačiau jau antrą dieną viskas klostėsi kuo puikiausiai, tad streso absoliučiai neliko. Juolab kad vykstant į šiuos salynus stresas turi būti paliekamas namie“, – įsitikinęs vyras.
Tie, kurie yra buriavę tokiose varžybose, sako, kad jų metu gaunama įvairių psichologinių pamokų. Ko išmoko G.Masalskis?
„Psichologija gal labiau pasireiškia ten, kur reikia buriuoti paromis, – tada prasideda trintis, išbandymai, kampų gludinimas. Mums tai buvo labiau fizinis iššūkis – visiems laive dirbti išvien. Žinoma, be psichologinių niuansų niekas neišsisuka, tačiau jau trečius metus esame įgula, tad puikiai žinome vienas kito trūkumus ir privalumus“, – teigė Giedrius.
Tiesa, Giedrius Barbadose lankėsi jau ne pirmą kartą, tad yra spėjęs susidaryti nuomonę apie šį pasaulio kampelį. Vyras pasakojo, kad Barbadose turistai laukiami, šią salą dievina amerikiečiai, vokiečiai.
„Beveik tą patį galima pasakyti ir apie Grenadą. Galbūt Grenada turi savo pranašumą – ji kur kas žalesnė, labiau sutvarkyta, mažiau turistinė“, – sakė G.Masalskis.
Ne vienas, buvęs Barbadose, patvirtins, kad keliavimas viešuoju transportu kupinas nuotykių. Giedrius pasakojo, kad susisiekimas šioje saloje labai patogus, tačiau priprasti prie vietinės kultūros – tikras iššūkis.
„Autobuso vairuotojas su auksine grandine ant kaklo ir cigarete dantyse veža kelis savo draugus, radijas plyšauja taip, kad net negirdi savo minčių, tad stengėmės kelias stoteles paėjėti pėsčiomis arba pasinaudoti taksi“, – įspūdžiais dalijosi G.Masalskis.
Barbadose 90 procentų gyventojų – juodaodžiai. Tarkime, Los Andžele, San Fransiske ar Niujorke užklydęs į juodaodžių kvartalus negali jaustis itin saugiai ir jaukiai. O kokie Karibų salų gyventojai?
„Karibuose kiekviena sala turi savo specifiką. Taip, yra salų, kur tikrai nederėtų laisvai jaustis, vaikščioti po miesto pakraščius. Tačiau tiek Barbadosas, tiek Grenada – gana saugios salos, čia turistai gerbiami, į juos nėra žiūrima kaip į pinigų maišus, kuriuos reikia apiplėšti“, – patikino G.Masalskis.
Viešėdamas Barbadose ir Grenadoje G.Masalskis atkreipė dėmesį ir į architektūrą. Vyras pastebėjo, kad Barbadose – ypač maži nameliai.
„Net nesitiki, kad ten gali tilpti šeima. Tačiau tai mačiau visoje saloje. Grenadoje namai kiek didesni, tačiau ir čia ta pati tradicija – mažas namukas su terasa, virtuve, svetaine ir kažkur giliau – miegamuoju. Žinoma, yra labai prabangių pastatų, tačiau tai dažniausiai amerikiečių ar vietinių magnatų valdos. Ką jau kalbėti apie Rihannos namą, kuriame turėjo būti 16 miegamųjų, deja, leidimas buvo išduotas tik 10-iai“, – pasakojo Giedrius.
Keliaujant po Karibų jūros salas Giedriui nuolat teko ragauti vietinių patiekalų. Tiesa, jie nesužavėjo.
„Turiu pasakyti, kad vietiniai patiekalai be europinės virtuvės pamokų yra labai nekokie. Daug marmalų, visada perkepta žuvis, viskas vienodo skonio. Gerai nebent tai, kad daug kas ten natūralu, sveika, tad kartais tekdavo prisiversti pavalgyti net ir to, kas nelabai pažįstama“, – sakė Giedrius.
Buriavimo kelionėje daug laiko lauktuvių paieškoms nelieka, tačiau tuščiomis Giedrius negrįžo. Žinomas vyras žmonai Astai spėjo prigriebti vietos gamybos natūralios sudėties rankų darbo kūno kremą.
Kelionės Giedriui reiškia nepaprastai daug. „Jos padeda suprasti, kad per ilgai sėdėdamas užsiknisi savo smulkmenose, kurios iš tolo pasirodo tokios nereikšmingos. Man patinka žiūrėti, stebėti, bandyti, ragauti. Kelionės man reikalingos lyg oras“, – šypsosi Giedrius.
G.Masalskis svajoja aplankyti Kubą, Galapagus, Islandiją, Japoniją, dar kartą sugrįžti į Australiją, apiplaukti Horno kyšulį. „Tačiau kuo ilgiau gyvenu, tuo mažiau svajoju. Tad kol kas apsistoju prie realių variantų ir, jei viskas klostytis tinkama linkme, gali būti, kad greitu metu aplankysiu Prancūzijos Polineziją – buriuotojai sako, jog tai viena gražiausių pasaulio vietų“, – sakė G.Masalskis.
