„Kodėl gi ne? Kalėdos – stebuklų metas, o menas – taip pat stebuklas“, – įsitikinęs dailininkas Vladimiras Mackevičius.
Šį gruodį „popup.lt“ komanda pristato antrąjį kalėdinį renginį – po vienu stogu subursiantį per 70 įdomiausių, aktualiausių ir stipriausių lietuviško dizaino vardų. Gruodžio 10-11 dienomis „Kalėdų Pop Up“ vyks Vilniaus Kultūros bare „KABLYS“. Jo metu bus galima įsigyti V.Mackevičiaus reprodukcijų.
Lietuvio darbai yra 11-oje muziejų saugyklų visame pasaulyje. Jo paveikslų turi serbų režisierius Emiras Kusturica, pasaulinio garso dainininkai bei kompozitoriai Ennio Morricone, Joe Cockeris, Roisin Murphy, Vaya Con Dios, Stingas, grupė „Air“.
Dailininkas mano, kad dovanoti meną šiais laikais – tai vienas iš sprendimų, kaip prisotinti žmogaus kasdienybę emocija. Tai ypač aktualu tiems žmonėms, kurie daiktų nesureikšmina arba jau turi viską. Juk emocija kas kartą apims žvelgiant į meno kūrinį.
„Be to, šiuolaikinis menas dažnai turi ir daug kitų kriterijų. Jis rezga dialogą su žiūrovu, pabrėžia jo požiūrį, pasaulėjautą, netgi jaunina jį“, – kalbėjo menininkas.
-Nuo ko pradėti rinkti dovaną, kai nieko neišmanai apie meną?
-Visų pirma reikėtų pagalvoti, ar žmogus , kuriam planuojate dovanoti meno kūrinį, įvertns jūsų žingsnį. Susiduriate su tam tikra rizika, nes kųrinys gali nepatikti. Bet juk yra labai daug atvejų, kai žmonės džiaugiasi netikėtai į jų gyvenimą įžengusiu menu. Toji nuotaika lydi juos kasdien, nes kūrinys juk – matomoje vietoje. Tokia dovana pranoksta visas kitas laiko ir reakcijos atžvilgiu. Progresas visose srityse turi būti dėkingas ryžtui ir rizikai, tikrai – ne komforto zonai.
Išvada viena – rizikuoti verta, tik pasiruoškite tinkamai tam žingsniui.
-Vienas iš patarimų – derinti meno kūrinį interjere, tačiau tai atrodo šventvagystė...
-Niekada nederinau meno kūrinio prie interjero. Meno kūrinys – tai charakteringas menininko mąstymo fragmentas: vienos ar kitos idėjos išpildymas, gyvenimo įvykio užfiksavimas. Dažniausia – tai idėja materijoje (ant drobės, popieriaus ar kitų plotmių), kuri yra aukštesne už buitį ir daugelų interjerų. Geras meno kūrinys nesiskaito su aplinka, ir dažniausiai „įsipaišo“ į daugelį erdvių.
-Jei neįkandu originalaus kūrinio kainos – ar oru pirkti kopiją, reprodukciją? Kuo skiriasi kopija nuo reprodukcijos?
-Meno kūrinio kopija – tai identiškas originalui meno kūrinys, nutapomas dar kartą. Kopija sukurta ne originalo autoriaus, o kito dailininko. Paveikslų kopijavimą dažniausiai praktikuojamas Azijos šalyse, kur sunkiai apsigyvena autorinių teisių įstatymai.
Reprodukcija – tai meno kūrinio dauginimas įvairiais spaudos būdais: spaudos ant popieriaus, drobės, kartono ir pan. Tai legalus meno kūrinio tiražavimo būdas, kurį naudojo daugelis dailininkų nuo pat spaudos technologijų atsiradimo.
Meno reprodukcijos dažniausiai yra numeruojamos. Tai vienas iš būdų vesti statistiką bei kontroliuoti procesus.
-Kaip vertinti meno kūrinio reprodukciją?
-Reprodukcijos, kaip taisyklė, yra numeruojamos, žymimos iš nugarinės pusės, nesvarbu ar tai drobė ar popierius ar kitas pavidalas. Ant nugarinės pusės turite matyti: originalo pavadinimą, atlikimo metus, matmenis, reprodukcijos numeraciją, visos reprodukcijų laidos skaičių, reprodukcijos matmenis, autoriaus parašą. Neretai reprodukcijos turi sertifikatus, patvirtinančius jų ribotą leidimą ir autorinę priežiūrą.
-Suprantama, kad visi negalime turėti garsiojo Mona Lizos paveikslo, tačiau gal juokinga jos reprodukciją kabintis namuose, gal tuomet geriau vaiko piešinį įsirėminti ar pradedančio menininko?
Mona Lizos reprodukcija – tai tarsi langas, jeigu norite – nuoroda į originalą. Tai per amžius keliaujančio, daugybe istorijų apipinto meno kūrinio vaizdinys. Nematau nieko blogo, jei ant sienos atsirastų kažkas, kas jums patinka, bet neprieinama, o šalia – tai kas itin brangu, tarkime, vaiko piešinys. Aš – už bet kokią emocijos išraišką.
Aš – už originalų meno kūrini, bet jeigu pastarasis dėl kokių nors priežasčių neprieinamas, sutinku ir su reprodukcijos pasirinkimu. Originalo samprata – tai išskirtinai psichologinis arba investicinis aspektas, atmetus šiuos kriterijus, skeptiškas požiūris į reprodukciją ištirpsta.
Tai normali praktika, patogus būdas populiarinti personalinę kūrybą. Juolab, kad daugelis Lietuvos menininkų jau seniai išėjo į tarptautinę meno areną, tad jų reprodukcijų galima sutikti ir už šalies ribų.
Lietuvoje mano kūriniais rūpinasi atstovė Eglė Kaušpėdaitė. Mano reprodukcijos – tai aukštos kokybės atspaudas, kuris yra kiek aptapomas ant viršaus ir nulakuojamas. Taip reprodukcija įgauna savotišką nuorodą į originalą, tai tarsi idėjos pratęsimas. Gabaliukas meno – tai galimybė padovanoti emociją.
