Kuba – labai graži sala, turtinga savo išskirtine kultūrų samplaika. Moteris pasakojo, kad per daugelį metų čia susimaišė aborigenų, ispanų, Afrikos vergų ir JAV kultūros. Visa tai sukūrė dabartinę – išskirtinę salos dvasią.
Architektūra Kuboje Monikai pasirodė nuostabi.
„Tik Kuboje esu mačiusi tiek skirtingų spalvų gatvėse. Jos tiesiog užburia ir taip keistai dera tarpusavyje. Visur gana švaru ir tvarkinga, net skurdžiau gyvenantys žmonės susitvarkę savo mažus kiemelius. Karibų jūros žydrumas, balti, cukraus pudrą primenantys paplūdimiai tiesiog akina“, – pasakojo Monika.
Autoritarinis Kubos valdymas ją sustabdė laike, būdamas čia gali pasijusti lyg sename filme arba filmavimo aikštelėje.
„Gatvėse žmonės vairuoja senovines mašinas, nuo saulės slepiasi po didelėmis šiaudinėmis skrybėlaitėmis. Kartais ir karieta, pakinkyta arkliais, įsimaišo į eismą.
Aplinkui skamba muzika ir juntamas cigarų dūmų kvapas. Visur spindi šypsenos ir juntamas šokio ritmas. Visi čia šoka, dainuoja. Jų gyvenimas atrodo kaip gražaus filmo scenarijus“, – šypsojosi M.Kazakevičiūtė-Kriščiūnienė.
Monika pastebėjo, kad yra ir kita socializmo įtakos pusė. Nors žmonės atrodo linksmi ir laimingi, dažnas vietinis nedrąsiai prasitaria, kad norėtų turėti tai, ką mes visi, gyvenantys demokratinėse šalyse, turime laisvę rinktis.
„Kubiečiai negali išvykti iš šalies, nebent sukuria santuoką su kitos šalies piliečiu. Belaidis internetas šalyje buvo įvestas tik prieš keletą metų. Net viešbutyje apsistojusiems turistams jis sunkiai pasiekiamas. Mokama už valandą, bet ir tai negarantuoja sėkmingo interneto veikimo.
Vietinė valiuta pesai konvertuojant turi skirtingą kursą turistams ir vietiniams.
Turisto pesas prilyginamas 1 eurui, o vietinio pesas turi kur kas mažesnę vertę. Tačiau parduotuvėse, restoranuose, baruose ir panašiose įstaigose tiek vietiniams, tiek turistams taikoma ta pati kaina.
Dabar šalį valdant penktadienį mirusio Fidelio Castro broliui Rauliui Castro juntami šiokie tokie pokyčiai. Vietiniai sako, kad po truputį leidžiama užsiimti privačiu verslu, saloje pradėta atidarinėti tarptautinius viešbučių tinklus, atidaryta „Adidas“ parduotuvė.
Šis faktas mus šiek tiek prajuokino. Kubos sostinėje atkreipėme dėmesį – tai kone vienintelis tarptautinis mados prekės ženklas.
Šnekučiuodamiesi su vietiniais supratome, kodėl taip yra. Šį prekės ženklą mėgo F.Castro.
Peržiūrėję diktatoriaus nuotraukas radome, kur F.Castro vilki sportinį „Adidas“ švarkelį. Beje, kai F.Castro susitiko Kuboje su popiežiumi, jis vilkėjo būtent „Adidas“ ženklo švarkelį“, – pasakojo Monika.
– Ar atvykus į Kubą neteko patirti kultūrinio šoko?
– Ko gero, tikėjausi būtent to, ką pamačiau, todėl šoko nebuvo. Man buvo labai įdomu pagyventi autentišku kubietišku ritmu. Gera vaikščioti senamiesčio gatvėmis, kurios nėra apkrautos šviečiančiomis parduotuvių vitrinomis, kur nėra „McDonald’s“ ir kur gali pavalgyti tik mažame gražiame restoranėlyje spalvingoje gatvėje. Nuostabu, kad žmonės čia neskuba, mėgaujasi rytine kava rūkydami cigarą, o panorėję gali išsimaudyti žydroje jūroje skambant salsai.
– Lietuviai ganėtinai retai renkasi keliauti į Kubą. Kas paskatino patraukti į šią salą?
– Labai seniai svajojau nuvykti į Kubą. Nusprendėme tai padaryti tol, kol nepasikeitė vietos valdžia ir iš dalies nesugriovė autentiškos kultūros, apkraudama Kubą vakarietiškomis gėrybėmis.
– Kokie pasirodė vietiniai žmonės? Kokias svarbiausias jų savybes galėtumėte išskirti?
– Vietiniai – nuostabūs. Jie tokie įkvepiantys, šypsosi, šoka ir dainuoja. Visi gyvena muzikos ir šokio ritmu. Ir visai nesvarbu, kiek metų jiems būtų. Jie atrodo atsipalaidavę, nors politinė Kubos situacija juos labai apriboja, jie optimistiškai nusiteikę ir tiesiog moka džiaugtis paprastais dalykais.
– Ar nebuvo baisu vykti į Kubą, juk kalbama, kad tai nėra saugiausia vieta pasaulyje.
– Tai mitas. Kuba – labai saugi vieta. Šalyje į saugumą kreipiama daug dėmesio. Gatvėmis galima vaikščioti be baimės.
– Ar prieš atvykdami čia planavote, ką aplankysite, pamatysite, o galbūt kelionė buvo gana spontaniška ir būdami ten dėliojote planą?
– Kelionė buvo neplanuota. Nusipirkome bilietus ir jau po kelių dienų gėrėme romą Kuboje. Planas buvo vienas – gerai praleisti laiką ir pamatyti Kubos kultūrą.
Pamatėme sostinę ir kitus aplinkinius miestelius. Ilsėjomės Varadero paplūdimiuose. Apsilankėme seniausiame rankomis sukamų cigarų fabrike. Išvaikščiojome, ko gero, visas Havanos gatveles ir aikštes. Aplankėme žinomiausius pastatus ir iš tolo stebėjome ginkluotų vyrų apsuptą pastatą, kuriame dirba prezidentas. Pamatėme tiek, kad Kuba pavergė mūsų širdį. Ši nuostabi pasaulio vieta žavi tiek savo kultūra, tiek gamta.
– Kokių įdomių patiekalų, gėrimų teko skanauti?
– Populiariausias gėrimas – romas ir jo ten pilama visur. Beveik visi kokteiliai geriami su romu. Taip pat labai nustebino, kad kubiečiai mėgsta alų. Havanos senamiestyje apsilankėme seniausioje alaus darykloje, kur iki šiol galima atsigerti šviežio alaus ir skaniai pavalgyti.
Nuostabi kubietiška kava.
Maistas Kuboje primena itališkų, ispaniškų ir azijietiškų patiekalų mišinį. Kadangi šių šalių virtuves dievinu, kubietiškas maistas labai patiko. Kuboje bet kuriame restoranėlyje skaniai pavalgysi ir išgersi gero romo.
– Kokią apskritai prasmę kelionės turi jūsų gyvenime?
– Kelionės praplečia žmogaus pasaulėžiūrą. Susipažinimas su skirtingomis kultūromis, miestais ir veidais nejučia keičia žmogų – tampi laisvesnis. Supranti, koks skirtingas ir gražus yra pasaulis. Tie skirtumai mane žavi. Buvimas skirtinguose pasaulio kampeliuose įkvepia naujiems atradimams. Neįsivaizduoju gyvenimo be kelionių.
– Jei reikėtų emigruoti, kokią pasaulio vietą pasirinktumėte?
– Labai sunkus klausimas. Man gera čia, nes čia gimiau, čia gimė mano tėvai ir seneliai. Ko gero, man norėtųsi tik daugiau saulės, tad rinkčiausi vietą, kur jos yra užtektinai. Man patinka Europos šalių istorija ir senos senamiesčio gatvės.
