Ką galima sukurpti, jei pakvietimą į Helovino vakarėlį, visada vykstantį spalio 31 dieną, gavote netikėtai? Jei parduotuvės jau uždarytos, piniginė tuščia, o internetas neveikia? Ką apsidairius aplinkui, namuose ar kontoroje, būtų galima akimirksniu paversti kostiumu? Nusistebėtumėte, kad kostiumų idėjos slypi kiekviename kampe – lietsargis, balta paklodė, tualetinis popierius, bet kokie juodi drabužiai, juodos kojinės, balta pudra ar ryškus lūpdažis – tai tik keli dalykai, kuriuos, esu tikra, namuose galime rasti visi.
Arba pasiskolinti iš kaimynės – jei esate vyras ir raudono lūpdažio neturite. Galbūt nė vienas iš šių dalykų netaps unikalaus kostiumo detale, bet paskutinę minutę tikrai padės sukurti klasiką. Tiesa, prieš pradedant reikia susitaikyti su mintimi, kad kai kam šis karnavalinis renginys yra labai ypatingas, ir jie savo kostiumus pasiruošia labai iš anksto, tačiau ar taip jau smagu būti viena mumija, vaiduokliu, ragana, vampyru minioje kitų, ar kokia nors Elze iš „Ledo šalies“ minioje kitų elzių?
Tikriausiai neegzistuoja labiau klasikinis ir peržengiantis visas geografines, laiko ir kultūros ribas kostiumas nei paklodė su dviem iškirptomis skylėmis – vaiduoklis. Kiekvienas vaikas, nepaisant jo amžiaus ir nepaisant to, kur jis gyvena, žino, ką vaizduoja šis kostiumas. Tačiau ar žino, kada ir kur jis atsirado?
Kaip ir labai daug kitų šiuolaikinės kultūros įvaizdžių vaiduoklis-paklodė atsirado teatre. Išpopuliarėjo per amerikietišką Heloviną, tačiau gimė Anglijoje. Šekspyro populiarumo dienomis teatre vaiduokliai buvo vaizduojami apsirėdę šarvais (pavyzdžiui, Hamleto tėvo vaiduoklis dažniausiai vaizduojamas metaliniuose riterio šarvuose). Elžbietos Anglijoje riteriai nebedėvėjo šarvų, todėl jų naudojimas teatre akcentavo tai, kad herojus yra miręs.
Laikui bėgant ir specialiems efektams tobulėjant, tapo populiaru vaiduoklį pakelti į orą, ir, žinoma, sunkūs metaliniai kostiumai tapo problema. XIX amžiaus pabaigoje vaiduoklis su riterio šarvais sklandantis teatro palubėse tapo pajuokos objektu. Atsirado poreikis naujam vaiduoklio įvaizdžiui, tokiam, kurį visi pažintų, kuris galėtų atsirasti scenoje ir iš jos pasišalinti tyliai. Laidojimas karstuose – tiesą pasakius, yra gana modernus būdas, nes senovėje žmonės būdavo laidojami ne karstuose, bet uždengti baltomis laidojimo įkapėmis – balta skraiste. Taigi logiška, kad ir vaidentis jie turėtų tokie, kokie buvo palaidoti.
Dar vienas iš visų laikų Helovino kostiumų penketukuose pirmaujantis kostiumų – tai mumija, sukurta tualetinio popieriaus pagalba. Tikėtina, kad šiais laikais šio dalyko visi turime, o tie, kas šį kostiumą išbandė, teigia, kad jam nereikia daugiau nei dviejų tualetinio popieriaus ritinėlių. Šis kostiumas, vadinamas klasikiniu, pigiausiu ir neužimančiu daug laiko. Kas buvo pirmasis jos kūrėjas, neaišku. Beje, taip pasirėdžius svarbiausia nepamiršti laikytis atokiau nuo bet kokios ugnies.
Kad būtų linksmiau tiek mumija, tiek vaiduoklis arba abu kartu gali būti turistai – tereikia fotoaparato ir akinių nuo saulės, šiaudinės skrybėlės ar maudymosi kostiumėlio. Būtent todėl šie du kostiumai net ir kitų vaiduoklių ar mumijų minioje gali atrodyti gana originaliai.
Vampyras arba Drakula – be priekaištų klasikiniai kostiumai, tam tereikia juodo kostiumo, baltos pudros ir ilčių. Jei neturime pudros ir ilčių, juodas kostiumas puikiai tiks FTB agentui, Vyrui juodais drabužiais, Prezidento apsaugos, Laidotuvių namų direktorius rolėms.
Bet kokie kiti juodi aptempti drabužiai tinka transformacijai į kitus gana klasikinius personažus: nindzę – juoda kojinė ant galvos su iškirpta skyle vienai akiai; šešėlį arba vagį– juoda kojinė be skylių akims; juodą katiną – juodos pėdkelnės ant galvos, dvi skylės akims ir iš kojų padarytos ausys. Jei negaila, ant juodų drabužių galima kreida nusipiešti skeletą. Jei turite juodą raištį akims, skrybėlę ir juodą paklodę, nesunku pavirsti įžymiuoju Zoro.
O bet kokia juoda suknelė ir išradingas makiažas gali jus paversti katyte, ragana, vampyre, Mertiše arba Trečiadiene Adams, zombe, puolusiu angelu. Tereikia nepagailėti raudono lūpdažio ir pačios balčiausios veido pudros.
Paskutinės minutės kostiumui tinka netgi prijuostė, jos pagalba galima virsti įžymiu virtuvės šefu, mėsininku ar net išprotėjusiu žudiku. Visuose namuose yra chalatas, šlepetės, rankšluostis ir kokios nors ryškios spalvos veido kaukė.
Visai nesunku tokiam vakarui virsti turistu, tam tiks bet kas – fotoaparatas ir paplūdimio šortai, šiaudinė skrybėlė ar havajietiški marškinėliai. Jei turite ilgą lietsargį, aukštakulnius, skrybėlę, baltus marškinius ir „fliusuotą“ sijoną, pirštines, moksliuko akinius ir portfeliuką, to užtenka transformacijai į Merę Popins. Prie skėčio pritvirtinus persišviečiančius kaspinus, galite virsti nuostabia medūza.
Jei jūs nelinkęs paaukoti pusvalandžio dairantis po kontorą ar po namus, kostiumą gali atstoti keli užrašai. Helovino vakarėlyje ant kaklo galite pasikabinti užrašą „Streikuojantis nudistas“, „Eror 404. Kostiumas nerastas“, „Milijonierius“. Svarbiausia, nenuleisti rankų ir neprarasti savęs paties, netapti absoliučiai priklausomam nuo interneto.
