Nors žodžių derinys „nišiniai kvepalai“ plačiai paplitęs, bet dažnas, paprašytas apibūdinti, kas tai yra, ima ir sutrinka.
Nišinių kvepalų kompozicija yra sudėtingesnės piramidės nei masinės gamybos kvepalų. Paprastai nišinius kvepalus kuriantysis gali naudotis tiek fantazijos, tiek finansine laisve pasirinkdamas sudėtines dalis.
„Kristiana“ nišinių kvepalų ekspertas Andrius Kličius perspėja: „Klaidinga galvoti, kad nišiniai kvepalai kuriami tik iš natūralių sudėtinių dalių. Natūralūs ingredientai ant odos skleidžiasi pamažu ir ant kiekvieno asmens skirtingai. Štai dėl tos nenuspėjamos, lėtos kvapo evoliucijos kūrėjas gali pasirinkti natūralią sudėtinę medžiagą, jeigu to reikia jo sumanymui. Žinoma, jis nevengia sintetinių žaliavų, nes jos kompozicijai taip pat suteikia išskirtinio žavesio.
-Nuo ko pradėti užsukus į kvepalų saloną ir pasiryžus pasirinkti ką nors iš nišinių kvepalų lentynos? Nuo ko pradėti tą kelionę ir kaip protingai elgtis?
-Didžiausia klaida uostyti viską iš eilės – po penkto kvapo jau nebeužuosim viso aromato spektro. Be to, geriausia bandyti ant lapelio, užsirašyti pavadinimą ir, įsidėjus į užrašų knygelę, išsinešti – laikas padės apsispręsti. Labiausiai viliojantį aromatą dera užpurkšti ant odos – popierius ne visada atskleidžia visą aromato spektrą.
Klaida vengti kreiptis į konsultantą, kuris padės susigaudyti aromatų gausoje.
-Bet juk net pats dažnai nežinai, ko nori!
-Labai gerai, tuomet su konsultantu kartu ieškote ieškai, ko norisi.
-Kokius namų darbus reikėtų padaryti, su kokiais klausimais ateiti į saloną pas konsultantą?
-Lengviausia pasakyti, kokie jums kvepalai patinka – tai bus puikios gairės konsultantui. Nereikėtų būti iš anksto nusistačius prieš kokią nors sudedamąją dalį. Pavyzdžiui, dažniausiai išgirstu, kad žmogus nemėgsta rožės. Ji gali būti visokia ir neretai išeinama su pirkiniu, kur vyrauja būtent rožė.
Žinoma, smagus ir atradimo džiaugsmas: jei norite išsirinkti kvapą pats, patarčiau prieš tai pasiskaityti apie kvapų namų filosofiją, aromato kūrėją. Nereikėtų kvepalų rinktis paskubomis, bet vėlgi – spontaniški sprendimai dažnai būna džiuginantys.
-Ar galima nišinius kvepalus suskirstyti į grupes, kad pagal jų charakteristikas būtų lengviau rinktis?
-Nišinius kvepalus sunku sugrupuoti, vieną aromatą galima būtų priskirti daugeliui grupių – ir gaivių, ir pudrinių ar smilkalinių.
Kiekvieni kvapų namai turi savą koncepciją, išraiškos būdą. Pavyzdžiui, „Atelier Flou“ – tikroji prancūziškosios aukštosios parfumerijos ambasadorė. Aromatai rafinuoti, švelnūs, nėra nieko iššaukiančio. Tikra prancūziška elegancija.
Senuosius receptus atgaivina tokie parfumerijos paveldo namai, kaip, pavyzdžiui „Creed“ ar „Guerlain“.
-Daugelis „Guerlain“ tikrai nepriskirtų nišai?
-Bet „Jicky“, „Mitsouko“, „Chamade“, „L'Heure Bleue“ priskiriama nišai. „Guerlain“ kompanijos įnašas į aukštosios parfumerijos paveldą itin svarbus, tai neginčytina vertybė.
-Į kokius kvepalus jūs atkreiptumėte dėmesį to kliento, kuris jau daug ko yra ragavęs?
-Verta dėmesio prancūzų floristo „Herve Gambs“ kvepalų kolekcija.
„Alysson Oldoini“ išsiskirias aritokratiškais aromatais.
„Le Galion“ – tai prancūziškos mokyklos parfumerijos paveldas. Senųjų kvepalų gerbėjams rekomenduočiau pažintį su „Le Galion Sortilege“ aromatu.
„Sospiro“ kvapų namai delikačiai sujungia Vakarus su Artimaisiais rytais, visi aromatai ryškūs, pavadinimai susieti su operos kūriniais. Itin populiarus dėl savo išskirtinumo – „Sospiro Opera“.
-Kaip paaiškintumėte tendenciją, kuomet nišiniai kvepalai tampa siekiamybe, tačiau kai kurie jų egzemplioriai itin paplinta, o juk nišiniais būtent norisi išsiskirti, o ne būti tiesiog madingu?
-Taip, pastaruoju metu itin stiprėja tendencija, kai nišiniai kvepalai tampa siekiamybe. Bet jie turi puikią savybę – ant kiekvieno asmens kvepia skirtingai.
Tai puiki galimybė išreikšti save, ypač tiems, kurie nėra drąsūs tai daryti išvaizdos pokyčiais, apranga. Būtent nišinė parfumerija ir jos gausa padeda žmogui atrasti savąjį aromatą, kuris padės tapti nepakartojamu. Pagaliau – kvepalai yra puiki priemonė nuo depresijos.
-Gal galėtumėte išvardinti sudėtines dalis, kurios jus patį stebina, kurios yra itin brangios, dažniausiai naudojamos nišinių, o ne masinių kvepalų gamyboje?
-Masiniuose beveik nenaudojama figa. Dėl neįprasto figos skambesio sėkmės sulaukė „Thierry Mugler Womanity“ kvepalai.
Nors, regis, figa nėra išskirtinis augalas, bet ji stebinanti – savyje jungia pienišką saldumą su kartumu, kvepalams naudojama dėl charakterio, gebėjimo suteikti rafinuotumo. Be to, figos mediena, vaisiai ir lapai suteikia skirtingą skambesį.
Dabar garbės reikalas naudoti agarmedį. Žinote, kaip jis kvepia? Lyg savaitę saulėje pastovėjęs pienas, – šypteli Andrius. – Tai sunkus aromatas, kvepalams jis suteikia slėpiningos prabangos.
Ilgas ir sudėtingas procesas norint išgauti agarmedį. Šis pietryčių Azijos medis skleidžia aitrų aromatą, jo apdorojimos procesas labai brangus. Kaip ir dažnai nuvertinama rožė: dėl atitinkamo skambesio kvepaluose jos žiedlapiai renkami vos kelios valandos iki saulėtekio. Augalai yra gyva materija ir paveikti saulės, oro kaitos, atitinkamai keičiasi ir jų kvapas.
Puikus vėsaus, rafinuoto, skaidraus agarmedžio pavyzdys – „Creed Royal Princess Oud“.
Nusiteikusius prieš rožę pakerta „Dali Haute Parfumerie“ kūriniai, o juose būtent naudojama turkiška rožė. Tarp kitko, Artimuosiuose Rytuose tai klasikinė vyriška gėlė.
Dūminio atspalvio kvepalams suteikia pačiuliai. Masinėje gamyboje jie paprastai naudojama tik pamatinėse natose, todėl nėra tokie ryškūs, kokie išsiskleidžia nišiniuose kvepaluose.
Taip pat yra fantastiškų kūrinių su slyvos nata.
„Keiko Mecheri Ume“ kvepaluose – skaidri, rafinuota japoniškosios slyvos medžio interpretacija. „Keiko Mecheri Boheme“ aromate slypi viliojanti, prisirpusi slyva, tarsi gurmaniškai patiekta migdolų padaže. „Alyson Oldoini Rose Profond“ dvelkia pudrine rože su magišku slyvos alsavimu. Nuostabi rytietiška, dūminė slyva – „Widian II“ aromate.
-Rizikuoju, bet bandau jus prispausti: kuriais kvepalais dvelksiu visą dieną, jie liks dar rūbuose ilgai? Dažnai nusiviliama, kai kvepalus jauti tik nedaug laiko pasipurškus.
-Tai susiję su žmogaus fiziologija: uoslės pagrindinė funkcija yra gynybinė. Ji fiksuoja tai, kas mums gali sukelti pavojų. Kai nėra aplinkoje kas erzintų, keltų pavojų, tuomet nieko ir nejauti.
Tad populiarus posakis, kad jei nejauti kvepalų, vadinasi jie tau tinka – yra visai teisingas.
Kita vertus, šiais laikais labai mažai žmonių, kurie kvėpintųsi tik vienais kvepalais ilgą laiką, kad jie būtų tarsi asmenybės parašas. Be to, žmonės vienaip nori kvepėti rytą, kitaip – vakare ir tai yra gerai, nes dienos metu sunkūs vakariniai gali erzinti aplinkinius. Pasikeitus kvepalų naudojimo taisyklėms, keičiasi ir kūrėjų darbo principai: kvepalai jau kuriami turint galvoje tam tikrą laiko tarpą, kuomet jie skleidžiasi puikiausiai.
Bet žinoma, yra kvepalų, kurie tarsi prilimpa: tai visi „Sospiro“, „Jovoy“ kvapų namų kūriniai.
-Ar jus, seniai besisukantį kvepalų pasaulyje, nustebino kokia nors kvapo atsiradimo istorija?
-Legendinis „Guerlain Shalimar“ kvapas sukurtas, galima sakyti, atsitiktinai. Kalbėti apie aukštąją parfumeriją ir praleisti šiuos kvepalus būtų šventvagystė. Prancūzų parfumeris Jacques'as Guerlain turėjo savą, pamatinę kvapų kompoziciją – nekurdavo kvepalų nuo švaraus balto popieriaus lapo. Į turimą pagrindą jis įmaišė vanilino, taip 1921-aisiais gimė „Shalimar“. Pasaulį ištiko šokas. Iki tol buvo įprasta kvepėti vienos gėlės aromatu, o „Shalimar“ buvo drąsus, ryškus, geidulingas, rytietiškas aromatas.
-Kodėl iš viso gimė aukštosios parfumerijos kūrinių poreikis?
-Anksčiau kvepalų atsiradimas buvo didelis įvykis, nes tai ilgo kūrybinio darbo rezultatas. Tačiau vystantis pramonei kito ir parfumerijos pasaulis – kvepalai pradėti kepti it bandelės. Tai nėra blogai. Gal galima pasakyti taip, kad nišiniai kvepalai yra tarsi menininko tapytas paveikslas, o masinės gamybos kvepalus palyginčiau su fotografija. Bet juk ji taip pat gali būti meno kūrinys.
