Nei Mindaugui, nei Mortai tai nebuvo pirma santuoka. Gal tai ir nebūtų svarbu paminėti, jei ne faktas, kad pirmasis Mortos vyras Vismantas žuvo nuo Mindaugo rankos. Būsimasis karalius nužudė ir Vismanto brolius – Gedvilą ir Sprudeikį.
Romantikai spėlioja, galbūt Morta nemylėjo savo vyro ir Mindaugas ją norėjo išvaduoti nuo nelaimingos santuokos. Vis dėlto XIII a., kai baltų žemes puldinėjo Vokiečių ordinas ir Aukso orda, romantikos įtakingiausių kunigaikščių gyvenime buvo mažai.
Nepaisant to, neabejojama, kad Mindaugą ir Mortą siejo tikra meilė. Jų santuoką sutvirtino sūnų Ruklio ir Rupeikio gimimas.
Rašytiniuose šaltiniuose Mortą matome kaip mylimą žmoną, patarėją, su kuria Mindaugas aptardavo politines aktualijas. Pavyzdžiui, kai Mindaugas pradėjo keisti savo santykius su Vokiečių ordinu ir krikščionimis, Morta bandė įtikinti vyrą likti su sąjungininkais.
Morta drąsiai kritikavo krikščionims priešiškos grupuotės lyderio Treniotos veiksmus ir vadino jį beždžione: „Tu dabar klausai beždžionės, turiu minty Treniotą. Jis išdavė tave. Savo nuomonę pakeiski, paklausyk manęs, tau bus gerai.“
Savaime suprantama, kad Eiliuotoje Livonijos kronikoje užrašyti Mindaugo ir Mortos dialogai yra fiktyvūs, bet patys karalių santykiai – tikri. Vokiečių ordino teritorijoje sukurta Eiliuotoji Livonijos kronika itin daug dėmesio skyrė Mortai dėl gana paprastos priežasties – pagonių krašte gyvenusi Morta buvo uoli krikščionė, kurios nuopelnais krikščionybės sklaidai niekas nedrįs suabejoti.
Morta apgynė Mindaugo dvare gyvenusius krikščionis nuo susidorojimo ir padėjo jiems ramiai grįžti į savo kraštą.
Kad ir kokia įtakinga buvo Morta, ji nesugebėjo pakeisti Mindaugo nuomonės dėl bendradarbiavimo su krikščionimis. Karalius neklausė ir savo žmonos įspėjimų dėl būsimos Treniotos išdavystės. Pirmoji Lietuvos karalienė mirė XIII a. septintojo dešimtmečio pradžioje, nesulaukusi tragiškos konflikto atomazgos.
Netrukus po Mortos mirties Mindaugas vedė jos seserį, kunigaikščio Daumanto žmoną. Nors kalbama, kad Mindaugas norėjo tiek išoriškai, tiek dvasiškai panašios į Mortą žmonos, pasak Haličo-Voluinės kronikos, prieš mirtį Morta pati paprašė vyro, kad paimtų į žmonas jos seserį. „Kad kita mano vaikų neskriaustų“, – aiškino ji. Žmoną apraudojęs vyras taip ir padarė. Bet 1263 metais buvo nužudytas Mindaugas ir abu jo bei Mortos sūnūs.
Tokios politiškai aktyvios moters kaip Morta Lietuva neturėjo ilgiau nei šimtmetį. Jai prilygti galėtų tik antroji Algirdo žmona Julijona. Vis dėlto Lietuvoje apie Mortą daugiau rašyti pradėta tik XX a. pabaigoje.
Praėjusiais metais buvo bandyta pagerbti Mortos atminimą papildant Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos pavadinimą.
Tačiau Žmogaus teisių komitetas atmetė šį pasiūlymą. Komitetas įvertino Lietuvos istorijos instituto nuomonę, kad tik Mindaugas laikytas vienvaldžiu karaliumi, o Morta neturėjo oficialaus valstybinio statuso.
Nepaisant to, Livonijos magistras įsakė iš „kilniųjų brangenybių karaliui Mindaugui ir jo žmonai Mortai pagaminti dvi karūnas“. Ir vėlesni kronikininkai pabrėžia, kad 1253 metais „Mindaugas ir karalienė Morta buvo iškilmingai karūnuoti Lietuvos karaliumi ir karaliūne“.
