Taip jaunatviškos aprangos autorė nusprendė pamačiusi, kad žiniasklaidoje atlikėja ėmė pristatinėti pačios neva kurtas glaustinukes.
„Tai, kad ant drabužio pakeiti piešinuką, nereiškia, jog nepasinaudojai jį siuvant naudojamais lekalais, brėžiniais, kita įprastai neviešinama informacija“, – sakė R.Labutytė.
Prieš dvejus metus daug po pasaulį keliaujančiam modeliui kilo mintis kurti glaustinukes, dekoruotas specialiais antspaudais. R.Labutytė ėmė domėtis, kas iš Lietuvos siuvimo įmonių galėtų įvykdyti jos sumanymą. Po kelis mėnesius trukusių paieškų ji sužinojo, kad reikiamo dydžio presus turi bendrovė „Alisport“, įsikūrusi Kaune.
R.Labutytė pasamdė kostruktorę, kuri sugebėjo brėžiniuose perteikti tai, ko kūrėja norėjo.
Tobulinti gaminį teko ne kartą. Po daugybės mėginimų buvo sukurti glaustinukių be rankovių, su ilgomis ar trijų ketvirčių rankovėmis lekalai. Turėdama brėžinius, maketus, šablonus, sumaniusi drabužių dizainą, sukūrusi kūrimo ir siuvimo techniką mergina kreipėsi į „Alisport“.
„Iš pradžių glaustinukių užsakydavau nedaug. Bet „Provocateur“ ženklas ėmė populiarėti, mano darbai merginoms patiko, todėl į siuvyklą užsukdavau vis dažniau“, – sakė R.Labutytė.
2015 metų sausio 24 d. ji ir „Alisport“ direktorė Aušra Šablevičienė pasirašė konfidencialumo sutartį.
„Juk aš gamintojams perdaviau visą svarbią informaciją, tad sutartį pasirašyti būtinai reikėjo“, – sakė R.Labutytė.
Tačiau griežtas dokumentas autorės nuo gamintojų noro pasipelnyti neapsaugojo. Iš anksto nesusitarusi ir užsukusi į „Alisport“ gamybines patalpas R.Labutytė pamatė dešimtis pagal jos brėžinius pasiūtų glaustinukių, paruoštų parduoti. Mergina dėl to, kas vyksta, iškart mėgino pasikalbėti su vadovybe. Jau tuomet viena iš direktorių, pasak R.Labutytės, pasakė, kad siuvimo įmonė dažnai „pasiskolina“ lekalus ar kitus dokumentus iš užsakovų, o pastariesiems nieko įrodyti nepavyksta.
„Tuomet nuėjau pas Rolandą Alijevą, kurį pažinojau kaip vieną iš bendrovės savininkų. Jo pasiteiravau, ką reiškia mano matytos gaustinukės. Rolandas paaiškino, kad tai – tik bandomieji pavyzdžiai, ir žadėjo jomis neprekiauti“, – prisiminė R.Labutytė.
Šią istoriją ji įvertino kaip nesusipratimą, kol prieš keletą dienų žiniasklaidoje ėmė mirgėti R.Alijevo žmonos Godos interviu, kuriuose ji pasakoja pradėjusi kurti glaustinukes.
„Viskas tobulai primena mano darbus. Tik paveikslėliai – kiti!“ – pastebėjo „Provocateur“ autorė.
Ji nesistebi, kad galimai į lošimų skandalą įsivėlęs R.Alijevas galėjo savo žmonai perduoti svarbius brėžinius, nes du vaikučius turinčiai šeimai, vyrui netekus darbo, gali tekti riboti savo išlaidas.
„Goda – žinoma dainininkė. Nesvarbu, kūrė ji drabužius ar ne, pakaks juos pareklamuoti per spaudą, ir Alijevams užteks pinigų ne tik duonai ir sviestui. Po to, ką Rolandas man pažadėjo, po to, kai viešos tapo jo atleidimo iš „Juventus“ priežastys, po to, kai Goda be skrupulų glaustinukes pristatė kaip savo, esu įsitikinusi – Alijevų šeimos sąžiningumu tikėti neverta“, – sakė R.Labutytė.
Jos advokatas UAB „Alisport“ surašė pretenziją dėl pažeistos konfidencialumo sutarties. Atsakymą į raštą R.Labutytė gavo labai greitai. Mergina neabejoja – įmonė buvo tam pasirengusi iš anksto.
Dokumente, pasak R.Labutytės, tvirtinama, esą jokia informacija G.Alijevai nebuvo perduota, o jei dėl glaustinukių originalumo kyla abejonių, rekomenduota kreiptis į pačią dainininkę.
„Pikta, kai kiti yra laikomi kvailesniais. Goda savo glaustinukes turbūt siuvo ne „Alisport“ bendrovėje? Ir konstravo brėžinius turbūt pati? Gabios šiais laikais dainininkės Lietuvoje“, – pastebėjo R.Labutytė.
