Kristina kuria pagalvėlių užvalkalus, staltieses ir stalo takelius. Pradėjusi kurti nekėlė sau jokių konkrečių tikslų, tiesiog norėjo pamėginti naujai pateikti tautiniuose audinių raštuose naudojamus motyvus.
„Vis pasvarstydavau, kodėl lietuviai taip noriai puošia savo namus marokietiškais, meksikietiškais ar rytietiškais ornamentais margintomis interjero detalėmis, nors lietuviškų audinių raštai nenusileidžia nei ornamentų gausa, nei spalvomis.
Stebėjausi, kodėl lietuvių gamintojai nenaudoja šių raštų savo gaminiuose, tad nutarėme pamėginti tai padaryti pačios“, – prisimena Kristina, kurti pradėjusi su neseniai anapilin netikėtai iškeliavusia bičiule Monika Vilčinskiene.
Šiuo metu Kristina darbuojasi viena, tačiau turi nemažai pagalbininkų. Kūrybiniu bendradarbiu tapo Monikos vyras – juvelyras Martynas Vilčinskas. Kai nieko nebespėja, į pagalbą atskuba ir Kristinos vyras Teodoras. Jis – profesionalus fotografas, tad padeda K.Šilinytei per fotosesijas, išgabena siuntas į paštą, parveža gaminius.
– Kaip jūsų gyvenime atsirado rankdarbiai?
– Rankdarbiais užsiimu nuo mažų dienų, nes mano šeimoje visi mėgsta rankų darbą. Iš močiutės išmokau megzti virbalais ir nerti vąšeliu, iš mamos – siūti, su tėčiu meistraudavau lėlėms baldus.
Mokiausi mokykloje, kurioje buvo sustiprinti dailės dalykai. Rankdarbiai man – savotiška meditacija, galimybė pabūti su savimi.
– Kaip tautiniai raštai rado vietą jūsų kūryboje?
– Kai augau, tautiniais raštais margintą lovatiesę buvo galima rasti kone kiekvienuose namuose, nes kitokių tiesiog nebuvo. Mūsų namuose jų taip pat netrūko, nes prosenelė buvo audėja.
Iki šių dienų išsaugojome keletą jos austų gaminių. Juokais sakau, kad turiu audėjos geną. Ir tai nėra mano pirmas bandymas pritaikyti senuosius audinių raštus: kadaise gaminau tautinių juostų raštais margintas apyrankes iš smulkių stiklo karoliukų.
Be to, baigiau menotyros studijas Vytauto Didžiojo universitete, studijavau kultūros vertybių apsaugą.
– Ką reiškia pavadinimas „Native“?
– Prekės ženklo pavadinimą sukūrėme vėliausiai, nes tai – nelengva užduotis.
Norėjome, kad jis būtų suprantamas tiek lietuviams, tiek kalbantiems kitomis kalbomis.
Intuityviai jautėme, kad mūsų produkcija galėtų sudominti ne tik tautiečius.
Lotyniškos kilmės angliškas žodis „native“ reiškia „gimtasis, gimtinis, tėvyninis, paprastas, vietinis“. Šis žodis suprantamas ir prancūzams, ir ispanakalbiams. Idealu!
– Ar bendradarbiaujate su užsienio rinkomis?
– Lietuvoje „Native LT“ produkcija prekiauja keletas parduotuvių įvairiuose Lietuvos miestuose. Tačiau pagrindinė prekyba vyksta internetu – „Native LT“ interneto parduotuvėje ir tarptautinėje rankdarbių svetainėje „Etsy.com“.
Teoriškai mūsų gaminiai prieinami visam pasauliui. Daugiausia jų tenka siųsti į JAV ir Angliją, keletas jau iškeliavo į Australiją ir Čilę. Sulaukiau užklausos net iš Šv.Bartolomėjaus salos.
Deja, prekės siuntimas į šią Karibų salelę kainuoja dukart brangiau nei pati prekė.
– Ar pamenate, kas buvo jūsų pirmasis klientas?
– Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, pirmą „Native LT“ staltiesę įsigijo pagyvenusi kinė. Su bandomąja gaminių siunta išvykau į dovanų mugę Šanchajuje ir nuoširdžiai nustebau, kad lietuviškais raštais marginti gaminiai taip sudomino kinus.
Kalbant apie tautiečius, „Native LT“ gaminiais domisi įvairaus amžiaus pirkėjai. Vieni perka namams, kiti – kaimo sodyboms puošti. Jaunesnius žmones žavi gaminių praktiškumas, vyresniems – atpažįstami raštai žadina gražių prisiminimų.
– Ar gaminių kaina prieinama vidutines pajamas gaunančiam žmogui?
– Gaminio kainai daugiausia įtakos turi skaitmeninės spaudos kaina, o ji tikrai nemaža, nes tai palyginti nauja technologija. Kol pati nesiėmiau ko nors daryti, stebėdavausi didelėmis Lietuvos dizainerių ir menininkų sukurtų gaminių kainomis.
Dabar nebesistebiu, nes žinau, kiek iš tiesų tai kainuoja. Įsigydami daiktą įsivaizduojame, kad turime mokėti tik už jį, neskaičiuojame galybės papildomų išlaidų.
Juk kainuoja viskas: etiketės, pakuotės, transportavimas, galų gale produkto reklama. Ir kuo mažesniais kiekiais gamini, tuo brangiau už viską tenka mokėti.
– Nebijojote, kad jūsų kuriami dalykai žmonėms gali pasirodyti senamadiški?
– Tautinių audinių raštai man niekuomet neatrodė senamadiški ar kaimiški. Netgi atvirkščiai – atrodė modernūs ir universalūs, visiems suprantami.
Labai tikiuosi, kad mums pavyko rasti aukso vidurį tarp senoviško, primenančio kaimą, ir šiuolaikiško, nes tikslas buvo būtent toks: moderniai pateikti autentiškus audinių raštus, kad jie derėtų tiek kaimo sodyboje, tiek šiuolaikiškai įrengtame lofte.
