Fotografija gal ir buvo išstūmusi mados iliustraciją iš rinkos, tačiau šiandien ji išgyvena tikrą renesansą. Mados iliustracijos užkariavo žurnalų puslapius, reklaminius plakatus ir socialinius tinklus. Garsūs dizaineriai patiki iliustratoriams išpiešti savo drabužius ir aksesuarus, o kai kurie mados iliustratoriai jau įkūrė ir savo drabužių linijas.
Bet apie viską nuo pradžių. Mados iliustracijos istorija skaičiuoja jau penkis šimtus metų. Nuo pat drabužių atsiradimo iškilo poreikis perteikti jų idėjas piešiniais. Pirmuoju nepriklausomu mados iliustratoriumi laikomas Paulis Iribe’as, kurį kartu dirbti pasikvietė piešti nemokėjęs prancūzų dizaineris Paulis Poiret.
1908 m. jiedu sukūrė pirmąjį mados albumą. Jis iš karto sulaukė mados kritikų dėmesio. Neilgai trukus mados iliustracijos menas suklestėjo. Tuo metu jis buvo populiaresnis ir už didžiausią mados iliustracijos konkurentą fotografiją.
Fotografija tapo didžiausiu dailininkų priešu nuo pat atsiradimo XIX a., nes jau tuomet menininkai turėjo ieškoti būdų, kaip įveikti fotografijos realistiškumą ir momentiškumą.
Didžiausiu mados iliustracijos novatoriumi laikomas rusų kilmės dailininkas Romanas Tritovas, slėpęsis po Erte slapyvardžiu. Jo darbuose lengvai pastebima griežta estetika, rafinuotos ir iškalbingos formos iškėlė iliustratorių į aukštumas. Erte įtaka buvo tokia didelė, kad jis diktavo stiliaus sampratą, darė savo tvarką mados pasaulyje.
Tarp XX a. įtakingiausių mados iliustratorių galima įrašyti ir italo Rene Gruau vardą. Iki jo mados iliustracijos nebuvo tokios intensyvios, ryškios. Novatoriškas požiūris pelnė R.Gruau pripažinimą ir užtikrino garsiausių mados namų bei žurnalų užsakymus.
Christianas Dioras, Hubert’as de Givenchy, Pierre’as Balmainas, Cristobalis Balenciaga, Elsa Schiaparelli, Marcelis Rochas, Jeanne Lanvin ir Elizabeth Arden – visos šios mados pasaulio legendos yra R.Gruau klientų sąraše. Rene darbai, kaip ir aukštoji mada, nepavaldūs laikui. Jo iliustracijos ir šiandien įkvepia dizainerius, o 2011-ųjų šiltojo sezono „Christian Dior“ aukštosios mados kolekcija buvo tarsi paminklas R.Gruau kūrybai.
Praėjusio amžiaus pradžioje pakilimą išgyvenusi mados iliustracija nuosmukį patyrė jau ketvirtajame dešimtmetyje. O penktajame dešimtmetyje iliustratoriai jautėsi amžiams pralaimėję kovą su fotografija. Bene skaudžiausias smūgis buvo suduotas tuomet, kai prestižinis mados leidinys „Vogue“ ant viršelio pradėjo spausdinti nuotraukas, o ne iliustracijas. Nuo to laiko mados iliustracijos svarba tik mažėjo iki pat šio dešimtmečio.
Žmonės prisiminė, kad mada – tai tarsi graži svajonė. Nuotraukos, nesvarbu, kiek jos būtų apdorotos kompiuterių programomis, visada atspindės realybę. O mados iliustracija – tarsi proza, kurioje daug vietos improvizacijai, fantazijos padiktuotam naratyvui. Tai – viena priežasčių, kodėl asmeniškumo ir autentiškumo išsiilgusi visuomenė vėl atsigręžė į pieštą madą.
Su leidiniais „Vanity Fair“ ir „Vogue“ bendradarbiaujantis britų iliustratorius Davidas Downtonas tiki, kad fotografijos universalumas atsigręžė prieš ją pačią.
„Šiais laikais visi mano, kad gali būti fotografais, nes jiems tereikia tinkamo modelio, gero apšvietimo, brangaus fotoaparato ir puikaus retušuotojo. Tačiau žmonės niekada nepagalvoja, kad galėtų tapti Davidu Hockney ar Rembrandtu. Aš labai džiaugiuosi, kai žmonės prisipažįsta, kad nemoka piešti, bet tiki piešinių magiškumu. Tegul jie taip jaučiasi dar ilgai, – linki D.Downtonas. – Fotografai jaučiamės dar ir todėl, kad viską, ką darome – gulime paplūdimyje, geriame kokteilį, valgome vakarienę – užfiksuojame telefonais ir dalijamės su pasauliu, nesukdami galvos dėl to, ar pasaulis nori tai matyti, ar ne. Dėl socialinių tinklų pamišęs pasaulis ima skęsti nuotraukų gausoje.“
Retro stiliaus iliustracijas kuriantis Davidas savo darbuose palieka daug vietos fantazijai. Kartais modeliams trūksta rankos, kojos ar akies.
„Aš daug padarau nedarydamas. Jei nenupiešiau rankos, yra priežastis, kodėl negalvoju apie ją. Paradoksalu, bet reikia daug laiko, kad mano iliustracija atrodytų paprasta“, – tikina menininkas.
Iš kitų garsių mados iliustratorių jis išsiskiria tuo, kad piešia ir portretus. „Chanel“ ir „Dior“ užsakymu Davidui teko piešti Cate Blanchett, Ditos von Teese, Erin O’Connor, Catherine Deneuve, Iman, Lindos Evangelistos, Rachel Weisz, Palomos Picasso portretus. Būtent garsenybių portretai ir pelnė D.Downtonui pripažinimą. Sykį, žiūrėdamas televizijos serialą „Reklamos vilkai“ („Mad Men“), jis nupiešė aktorę January Jones ir pasidalijo piešiniu „Instagram“ tinkle. Kažkas parodė Davido eskizą aktorei. Pirmiau nei spėjo įsižnybti, kad įsitikintų, jog nesapnuoja, Davidas jau sėdėjo studijoje prieš January.
Tokių sėkmės istorijų kaip D.Downtono šiais laikais apstu. Socialiniai tinklai padeda rasti auditoriją, net užsakovą. Pavyzdžiui, jei nupieši patikusį „Prada“ kūrinį ir pasidalysi juo „Instagram“ tinkle, tikėtina, kad jį išvys „Prada“ vadovai. Šiandien menininkams nebereikia nešti aplanko su savo darbų pavyzdžiais į biurą ir laukti išganingo atsakymo.
Internetas išgarsino ir amerikietę Katie Rodgers. 2009-aisiais tinklaraštį „Paper Fashion“ įkūrusi menininkė nesitikėjo išgarsėti. Ji tiesiog norėjo platformos, kur galėtų publikuoti savo darbus. Anuomet „Reebok“ dirbusi Katie per dvejus metus išgarsėjo taip, kad jai teko išeiti iš darbo ir tapti laisvai samdoma iliustratore. Staiga užklupusią šlovę K.Rodgers lygina su sniego gniūžtės efektu.
Šiandien jos klientų sąraše – mados industrijos gigantai „Cartier“, „Valentino“, „Swarovski“, „Lancome“, „Coach“, „Lacoste“, žurnalai „Elle“, „Harper’s Bazaar“ ir „Glamour“. Jos darbai eksponuojami galerijose Niujorke, Londone, Paryžiuje.
Bene geriausiai K.Rodgers žinoma dėl šokėjų iliustracijų. Vaikystėje baletą šokusi menininkė ir šiandien jaučia aistrą šokiui, tad jos kūriniuose susilieja baleto grakštumas ir aukštosios mados didybė.
Jos prabangių suknių ir prašmatnių šukuosenų piešiniai nutolę nuo realybės. Iliustracijoms Katie naudoja pačias įvairiausias medžiagas: akvarelę, aliejinius dažus, guašą, žymeklius, karoliukus, blizgučius, tekstilę ir net augalus ar kriaukles. Neįprastos medžiagos ir svajingas stilius pelnė Katie didžiulį susižavėjimą.
Bendradarbiaudama su „Coach“ K.Rodgers pristatė rankinių ir kosmetinių kolekciją. Kiekvieną modelį puošė vis kitokia ranka išpiešta iliustracija. Savarankiškai Katie sukūrė ir išleido aukštosios mados kolekcijų kūriniais iliustruotų mobiliųjų telefonų įdėklų liniją.
Savo prekės ženklą sukūrė ir britė Julie Verhoeven. Kartu su Johnu Galliano, „Versace“, „Mac“, „Mullberry“ ir „Louis Vuitton“ dirbusi Julie įkūrė savo drabužių liniją „Gibo“ 2002-aisiais. Iliustracijomis ji dabina rankines, audinius, drabužius, keramikos dirbinius. J.Verhoeven darbai, priešingai nei K.Rodgers, netvarkingi, spontaniški, nenuspėjami, nevienalyčiai. Savo darbuose Julie sujungia piešimo, tapybos ir koliažo technikas su kompiuterine grafika.
Būtent dėl tokios didelės darbo priemonių įvairovės šių dienų ir senųjų iliustratorių darbai skiriasi lyg diena ir naktis. Šiuolaikiniai mados iliustratoriai gerokai drąsesni, jie nebijo ieškoti naujų formų, eksperimentuoti, žaisti skirtingais stiliais. Priešingai – šiandien eksperimentai mados iliustracijoje yra tik skatinami.
