Negali dėl to šaipytis, nes ne veltui Julija yra viena iš garsaus manekenių trejetuko: jos kolegės ir modelių agentūros įkūrėjos – Renata Mikailionytė ir Meda Jonaitytė.
Metų pradžia – tas laikas, kai Julijos vyras logistikos kompanijos bendraturtis Nerijus Ulvydas (40 m.) gali leistis į kelionę. Šį kartą poros akiratyje – Honkongas ir Filipinai.
Keliauti mėgstanti pora norėjo išvysti, kaip atrodo Azijos Niujorku vadinamas Honkongas. Iš tiesų technologijomis, švara ir visai kitokia, nei įprasta pasaulio didmiesčiuose, atmosfera pora gėrėjosi iki valiai.
„Ten viskas kitaip, net šiukšlių dėžės, regis, kitokios. Smulkmena, bet oro uoste į akis krito ženklas, kad reikėtų būti be kepurės. Pamiršusių tai padaryti mandagiai būdavo paprašoma nusiimti kepurę, o temperatūrą pareigūnė diskretiškai pamatuodavo iš kelių metrų atstumo – taip saugomasi užkratų“, – “Stiliui“ pasakojo Julija.
Honkongui sutuoktiniai skyrė penkias dienas – atvykę ir išvykdami namo. Tiek laiko pakako tradiciniam paveldui apžvelgti – Vong Tai Sino, Dešimties tūkstančių Budų šventykloms, Či Linui ir Nan Liano sodui, Didžiajam Budai ir Po Lino vienuolynui.
Juliją domina antikvariniai daiktai, tad ją labai viliojo naktinis Honkongo turgus. Tačiau... šiek tiek nusivylė. Labai daug padirbinių.
Atgaiva sielai – kitoje Honkongo dalyje įkurtas sendaikčių turgus. Julija dairėsi puodelių žaliajai arbatai, bet rado puikius šachmatus – jais pradžiugino savo tėvą. Jam parvežė ir neregėto dydžio budistų smilkalų. Julija jau tikrai žino, kad vasarį švęs Kinų naujuosius metus, tad tokios lauktuvės pravers tai datai.
Turguje masino kiniško emalio dirbiniai. Labai magėjo įsigyti emaliuotų Kalėdų eglutės papuošalų, tačiau jie buvo nepadoriai brangūs.
„Turguje visko daug – nuo kelių dolerių iki kelių tūkstančių. Ten gera pasivaikščioti ir neketinant nieko pirkti, nes pardavėjai mielai pasakoja daiktų istorijas. Žinoma, tavo darbas – atsirinkti, kur tiesa, o kur ji atskiesta fantazija“, – pasakojo Julija.
Ji kartkartėmis pasakodama užsimena apie tėvus. Ne veltui, kaip juokauja moteris, – ji su vyru ir tėvai „draugauja poromis“.
Sekmadieniai visada – vaikų diena. Julija su Nerijumi vyksta ragauti mamos kulinarinių šedevrų. Šios giminės moterys – neramios sielos ir mėgstančios gaminti. Julijos mama kepa duoną, pati ruošia jogurtą. Neseniai dovanų iš giminaitės gavo itin brangų receptą. Pasirodo, Julijos prosenelės močiutė Maskvoje turėjo restoraną, štai iš tų laikų ir atklydo kažkada slaptas buvęs receptas.
Jie neišduodami ir dabar. Julija sakė mielai priimanti komplimentus dėl gardaus patiekalo, tačiau recepto nepasakoja – tai turi likti šeimoje.
Bet Julija išduoda savo maitinimosi paslaptį – juk žinomas modelis ir šiandien yra puikios figūros.
„Aš ir mūsų agentūros globojamoms merginoms sakau, kad reikia gerti daug vandens, o angliavandenius – saldžius, miltinius patiekalus – valgyti maždaug tik iki 14 valandos. Paskui – baltymai, daržovės. Niekada nemaišau angliavandenių su baltymais“, – sakė seniai mėsos nevalganti moteris.
Pati receptų ji parsiveža iš kelionių. Ar bent jau ne konkretų receptą, o patiekalo idėją. Pavyzdžiui, abejingai praeidavo pro filo tešlą, tačiau po atostogų Kretoje pradėjo kepti nuostabų filo tešlos pyragą su feta.
„Kinilaw“ metodu paruošta žuvis – šio Filipinų įkvėpto patiekalo jau laukia Julijos vyras. Mėgaudamasi ja Filipinuose moteris perprato, kad stambiai pjaustyta žuvis pamarinuojama su baltaisiais svogūnais, vietinių mažų citrinų sultimis, aitriosiomis paprikomis, užpilama kokosų pienu. Paklausti virėjo reikėjo tik dėl rūgšties – kodėl ji tokia švelni. Tai, pasirodo, kokosų actas.
Kulinariniu požiūriu Honkongas ir Filipinai – įdomios vietos. Žvejų kaimai Filipinuose, kur žvejai pargabena laimikį, o jį pasidalijusios užeigos tuoj pat ruošia patiekalus, itin patiko mėsos nevalgančiai Julijai.
Ji su vyru užsukdavo ir į tokias užeigas, į kurias iš pirmo žvilgsnio eiti nederėtų. Varginguose Filipinuose prabangos yra, tačiau tik tam tikrose vietose. Tačiau neištaiginga restoranų aplinka visai nesvarbi, kai maistas puikus.
Filipinų salos Nalusuanas ir Palavanas keliautojams iš Lietuvos nuo šiol siejasi su žodžiu „rojus“.
Pulkai žuvelių, žaidžiančių kartu su plaukiotojais, neoninių spalvų jūrų žvaigždės – efektingi vandenų gyventojai itin džiugino Juliją ir Nerijų.
Nuotykiu jų kelionių prisiminimuose nugulė nemalonus įvykis. Julija paskutinį vakarą norėjo nufotografuoti Filipinų saulėlydį. Per visą kelionę vandenyje ir prie jo vaikščiojo su specialiais batais. Vietelėje, kur grožėjosi saulėlydžiu, raguotos kriauklės neturėjo būti – greičiausiai ji pasitaikė su laimikiu žvejams, ir šie rifo gyventoją išmetė ant smėlio. Julija kaip tyčia buvo basa, spygliai pervėrė koją.
Kriauklė graži, tačiau jos spygliai pavojingi. Ligoninėje Julijai buvo suleistas kokteilis vaistų nuo įvairiausių ligų ir užkratų.
Vieną dieną Julija vaikščioti negalėjo, tačiau po paros ji jau beveik visa jėga stojosi ant kojų ir, atskridusi į Honkongą, galėjo po jį pasivaikščioti. Ši moteris visada įsisukusi į veiksmą, iki šiol neturėjo atostogų, kai vien drybsoma paplūdimyje ir deginamasi.
Filipinuose Julija su Nerijumi vis užsisakydavo kelionę į kokią nors salą – juk jų ten yra net 7000.
Fantastiško grožio paplūdimiai, lagūnos, pasislėpusios tarp uolų, o pats vienas išsiruošęs nelabai jas rasi.
„Tarkime, plaukiame valtele, gidas mosteli ranka į uolą, kurioje – nedidelė ertmė. Iki jos jau reikia plaukti pačiam, nes valtimi dėl bangų ten patekti neįmanoma. Šiek tiek sunku, bet verta – uolos viduje atsiveria gražus vaizdas“, – pasakojo Julija.
Beveik porą savaičių juodu su vyru taip ir praleido – lankydami salas, mėgaudamiesi paviršiniu nardymu.
Labiausiai įstrigo El Nido kurortas. Atskridus į Palavaną Filipinuose, iki gražiosios vietos dar reikia keliauti 6 valandas. Laiko gaila, bet, pasak Julijos, tikrai verta. Be to, kaip tik prieš pat jų atvykimą pradėti skrydžiai iš Puerto Prinsesos į El Nidą. Tad rojų pasiekti dabar iš viso paprasta. Julija atkreipė dėmesį, kad ten, skirtingai nei, pavyzdžiui, Tailande, turistai korektiški.
El Nide Julija su Nerijumi nusprendė išsinuomoti motociklą ir pasidairyti po kaimelius.
Moteris kitiems keliautojams patarė neužsimiršti, nes juos, besimėgaujančius kelione motociklu, užklupo naktis – o ji ten ateina staiga, džiunglės pradėjo skleisti bauginamus garsus, kelias baigėsi, apniko abejonės, ar užteks degalų iki nakvynės vietos.
„Grįžome murzini, akys pilnos musių – buvo tikrai įspūdinga diena“, – dabar jau juokdamasi prisimena Julija, tačiau neslėpė, kad tąkart šiek tiek nerimavo.
Kitas jos patarimas – pasidairyti nardymo centruose ar parduotuvėse apsauginio kremo su didele – net 95 SPF – apsauga nuo saulės. Kartu jis saugo ir nuo deginančio medūzų prisilietimo plaukiojant.
Nors keliauja ir į gardaus maisto kraštą, Julija visuomet vežasi žaliosios arbatos ir medaus – kasdienybės ritualai mieli ir atostogaujant. Honkonge ji pirko puikios arbatos, o štai kai Filipinuose dairėsi medaus, jai buvo pasakyta, kad jo galima gauti tik mieste už 300 kilometrų.
Filipinuose nėra geros kavos, nes ją brangu importuoti. Ja pavaišino viešbučio šeimininkas italas, niekuomet nerizikuojantis likti be savo įpročio – iš Italijos vyras visuomet atsiveža kokybiško produkto.
Į tolimesnes keliones Julija visada ima porą didelių lagaminų. Iš pradžių jie būna pustuščiai, o namo keliauja kupini vietos gardumynų.
Kad ir kaip nedraugiškai skambėtų, jau kurį laiką Ulvydai yra nusprendę keliauti tik dviese. Draugai kelionės negadina, bet tuomet nuolat esi priverstas leistis į kompromisus.
Ir ne veltui Julija anksčiau žingsniuodavo podiumu, o dabar mados pasauliui tinkamų merginų ir vaikinų ieško visoje Lietuvoje. Kelionės metu vienas malonių momentų – nusiėmus nardymo kaukę ar nusiprausus dienos kelionės purvą lengvai pasidažyti, šiek tiek pasipuošti ir leistis į vakarinį nuotykį ieškant puikios vietos pasisėdėti ir gardaus maisto.
