A.Videika sukūrė naują vestuvinių suknelių kolekciją – puiki proga pakalbėti apie vestuvių tendencijas ir, žinoma, meilę.
-Taigi – kas naujo vestuvių pasaulyje, o gal kaip tik gerai, kad mados vėjai ten taip nesiaučia, kaip kuriant įprastus drabužius?
-Išties vestuvinės mados rinka keičiasi žymiai lėciau nei dėvimosios, ir tai turi savų pliusų bei minusų. Nauja daugiau iš bendros pusės – tuoktuvių šventė tampa rafinuotesnė ir išskirtinesnė, vis daugiau žmonių įtraukiama organizuoti iškilmes, ieškoma įdomesnių dekoro elementų, originalesnių vietų švęsti, ypatingesnio meniu.
O suknutės išlieka nekasdieniškos, prabangios, nuotakas paverčiančios tikromis princesėmis.
-Ar jus nustebino koks nors naujas niuansas galbūt audinių, aksesuarų, reklamos srityje – visame kame, kas susiję su vestuvėmis?
-Nustebinti mane jau turbūt sunkiai įmanoma. Užtat džiugina tai, kad vis daugiau gero skonio – suknelėse, puošyboje ir bendrai šventės rengime, daugiau skoniu ant stalo, įvairesnės muzikos. Žodžiu, žvelgiant į vestuvių nuotraukas – jos atrodo tarsi kadrai iš meninio filmo. Ir tai labai gerai – toks pakilumas, juk užtektinai skubame, dirbame kasdien metų metus, tad smagu vieną dieną pasinerti į tikrą pasaką.
-Kokios jūsų nuotakos?
-Gražios, pasitikinčios manimi, mano skoniu, o tai palengvina darbą. Į „Vamp“ kreipiasi brandžios asmenybės – nuotakos suvokia kokybės reikšmę ir jos kainą, tokioms moterims nereikia aiškinti apie audinio savikainą, nes jos suprantą, kad mados namų darbas aprėpia ne tik audinius, bet ir kirpimus, nuolatinį naujovių, informacijos kaupimą, parodų lankymą, kolekcijos kūrimą ir jos pristatymą.
-Kaip jums pavyksta vis turėti klienčių, juk tekama dažniausiai tik kartą?
-Labai labai geras klausimas! Išties šis verslas įdomus tuo, kad atidavęs paskutinį užsakymą lapkričio mėnesį, vėl pradedi viską iš naujo. Kreipiasi buvusių nuotakų seserys, draugės, bet didžioji dalis klienčių – vis naujos.
Kokia mūsų paslapis? Praėjusiais metais atšventėme 10 darbo metų. Užsakymus visiems metams susirinkome balandžio 1-ąją – ir tai ne pokštas, tai gali paliudyti gal penkios vestuvių planuotojos, kurios siuntė nuotakas, bet laisvų vietų jau nebeturėjome.
Paslapties greičiausiai nėra – tiesiog kasmet lankome audinių parodas Paryžiuje ir Milane, užsakome naujausius ir geriausius audinius. Londone, Barselonoje per vestuvių parodas yra gerai pajusti pulsą, kad aktualu ir kas bus nauja.
Be to, nuolat kuriame naujus modelius ir ieškome kirpimo subtilybių – tai ilgas, sudėtingas ir labai brangus procesas. Vestuvių sezonui pasibaigus, per tris mėnesius sukuriame 30 naujų modelių, iš kurių atrenkame 12-15 naujai fotosesijai.
Dirbame tik su pačiais geriausiais fotografais, o mūsų modelis specialiai fotosesijai atskrenda net iš Londono. Tad darbo sėkmės formulė paprasta, nieko nežemiško, tačiau viskas labai tiksliai ir pagal planą.
O labiausiai, ko gero, padeda išgrynintas mūsų mados namų DNR: audinys ir modelis parenkamas konkrečiai moteriai, ir pagrindinis tikslas – išgražinti ją taip, kad būtų pribloškiančiai graži. Visa kita – atnraeiliai dalykai.
-Ką patartumėte nuotakai – ne tik dėl suknelės, bet ir dėl šventės aplinkos, gal net elgesio, manierų – juk vestuvinį rūbą reikia mokėti dėvėti? Ar derinama suknelė prie nuotakos charakterio? Gal kaip tik santūruolė geidžia atviros, seksualios suknelės ir atvirkščiai – ar atkalbinėjate nuo tokių sprendimų?
-Tikrai pastebiu paradoksą – kartais kuklios nuotakos nori sužibėti visomis spalvomis, o ar atkalbinėsiu, priklauso nuo asmenybės visumos, kurią pajuntu matuojant suknelę. Jei nuotaka moka viduje tūnantį kipšiuką išleisti žavingai, elegantiškai, kodėl gi išties nepabuvus to mažo spektaklio – vestuvių – ryškiausia žvaigžde. Bet kalbu apie prabangiai žavią ir žinančią ribas fatališką nuotaką, kuri geba neperlenkti lazdos. Vulgarumo neturi būti nė lašo!
Gal aš senas, tačiau esu įsitikinęs, kad liemenėlės kaušeliai ar užsegimas neturi persišviesti per suknelės audinį. Varstomų korsetų nugarso – kabareto atšvaitai, trikotažas – laisvalaikio audinys.
-O kaip jums, tiek metų puošiančiam nuotakas, atrodo meilė?
-Tai toks sunkus klausimas kad patarimo klausiau net dukros. Sakė, čia kai vyras ir mergina pasibučiuoja, o paskui būna vaikutis. Aš pritariu tokiam apibrėžimui, o nuo saves pridėčiau, kad meilė turbūt yra tada, kai senatvėje ant jūros kranto saulėtoje Ispanijoje atkimšus butelį vyno turėsi su savo žmogumi visam ilgam vakarui prisiminimų apie visas „sąmones“ ir nesąmones, kurias iškrėtėte ir vis dar krečiate kartu.
