Klaipėdos Simono Dacho mokyklos 6m klasės mokinių nuotraukos su lentoje užrašytomis svajonėmis užkabino ir garsaus amerikiečių aktoriaus Ashtono Kutcherio akį. Viktorijos projekto „Būsiu“ fotografijomis susidomėjo ne tik jo paramos fondas – lietuvių atvaizdais savo socialinėje paskyroje pasidalijo ir jis pats.
Projektas su lentoje užrašytomis vaikų svajonėmis publikuotos nuo Italijos iki Japonijos. Tačiau jis toliau gyvena savo gyvenimą, neseniai buvo papildytas. Ir vėl – V.Vaišvilaitės-Skirutienės dėka. Kai projekto „Būsiu“ nuotraukų reklamai įsigeidė Vilniaus prekybos centras „Panorama“, Viktorija išgirdo klausimą, kokio honoraro norėtų.
„O aš panorau vaikams nuotykio“, – „Stiliui“ sakė fotografė.
Ir mainais į savo honorarą ji paprašė kelionės visai klasei į Vilnių – savotiškos Knygų dienos.
„Susitikimas Vilniaus universitete su profesoriumi Alfredu Bumblausku pavergė. Vėliau žavėjomės Sigutės Ach pasakojimu apie knygos kelią nuo rankraščio iki įrištos, išleistos“, – prisimena Viktorija.
Pasakojimo tęsinys – knygyne, ten vaikams dovanota galimybė išsirinkti po 7 knygas. Kokias? Tris sau, po vieną mamai ir tėčiui bei dvi knygas mokyklos bibliotekai.
„Aš pati sergu knygomis, kolekcionuoju jas, bet kai atsiveria galimybė rinktis, ką nori, net sutrinki. Mūsų namų bibliotekos lentynos kupinos nuo apačios iki viršaus, o kopėčiomis galima užlipti į skaitymo slaptavietę palubėje. Knygos nuglostytos, nuskaitytos, su brangiais įrašais, kartais užlankstytais kampeliais... Tik stebėdavausi, kaipgi mano sūnus – visai ne skaitovas. Turėdavau jį gundyti knyga, o jis pūškuodavo po puslapį, kitą... Nežinau, kiek įspūdžių liks Nojaus klasės draugams, bet jo paties virsmas sulig ta kelione į Vilnių įvyko. Viena iš septynių Nojaus krūvelėje buvo Hario Poterio knyga. Šiek tiek magijos – ir Nojus tapo knygų maniaku. Surijęs visas 7 serijos knygas, jis ir toliau gyvena įsikibęs į knygą. Dabar mums tenka gudrauti, ją slėpti, kad bent vidurnaktį liautųsi skaitęs“, – džiaugėsi Viktorija.
Fotografei pasirodė, kad vaikų septynių knygų krepšelyje – saviti mažyčiai pasaulėliai, telpantys į pasirinktų leidinių puslapius, štai kodėl ji sumanė tai užfiksuoti nuotraukose.
„Nufotografavau kiekvieno krūvelę, pakalbinau apie pasirinktą knygą. Visai nedaug pasakyta, bet kiekviena veidų ir knygų dėlionė – gana iškalbingas paveikslas“, – įsitikinusi Viktorija.
„Visiems vaikinams, kuriuos mylėjau“ – tokią knygą išsirinko viena šeštokė. O jos bendraklasis pasiėmė „Nevykėlio dienoraštį“.
Vytauto Kernagio „Natos“ – kas galvoje to vaiko, pasirinkusio tokią knygą?
„Dovanų tėvams išrinkau knygą „Jeruzalė“. Tai Dievo miestas. Ten gimė Jėzus. Mes esame tikinti šeima“, – taip savo pasirinkimą aiškino vienas berniukas.
„Veido studiją“ šeštokė Milda paėmė mokyklos bibliotekai tikėdamasi perskaityti ir pati. Mergaitę traukia kūno kalbos paslaptys – juk galima nuspėti, ar žmogus meluoja. Galbūt pavyks pagauti ir mokytojus...
Viktorijos sūnus Nojus bibliotekai išrinko knygą apie tai, kaip triatlonininkas Vidmantas Urbonas plaukė per pasaulio ežerus. Juodu su mama namie skaitė tą knygą – rinkosi, kokį pasaulio ežerą galėtų perplaukti patys.
Nojaus bendraklasis, mamai paėmęs net dvi knygas, prisipažino kartais pasiilgstantis vakarų, kai ji jam dar skaitydavo garsiai.
„Pasirinkau šešias knygas, o ne septynias, nes daugiau įdomių nebuvo“, – štai ir toks šeštoko sprendimas šimtus knygų turinčiame knygyne.
V.Vaišvilaitė-Skirutienė nesitikėjo, nei kad jos sumanymas sudomins pasaulį, nei kad noras įamžinti sūnų bei jo bendraklasius išsiplėtos į nuoseklų, labai iškalbingą pasakojimą apie augančius vaikus.
Štai dėl pastarosios priežasties šeštokai neturi modernios skaitmeninės lentos, kurią norėjo padovanoti prekybos centro komanda už Viktorijos nuotraukas, skirtas reklamai.
Mat lenta tapo svarbiu akcentu vaikų gyvenimo istorijoje – kaip išmesi tai, kur surašytos tavo svajonės.
