Pastarieji jos namai – Niujorke, kur ši aktyvi ir drąsi mergina dirba redaktore Holivudo žvaigždės įkurtame interneto portale. Akivaizdu, kad įvairiapusei asmenybei vienos darbo vietos nepakanka, – dalį savo laisvo laiko ji skiria kartu su draugėmis plėtojamam ir lietuvėms jau neblogai pažįstamam prekių ženklui „The Knotty Ones“.
– Kai tiek daug žmonių tik ir svajoja apie emigraciją, jūs prieš dvejus metus iš jos sugrįžote į Vilnių. Kodėl?
– Tai – be galo sunkus klausimas. Man atrodo, kad tuomet buvo pats laikas priminti sau, kad Lietuvoje vis dėlto yra labai gera. Čia tokia gera terpė kurti ar pradėti savo verslą ir apskritai gyventi.
– Tačiau tada Lietuvoje neužsibuvote – kas paskatino išvykti į Niujorką?
– Meilė. Mano vaikinas yra prancūzas, o technologijų kompanija, kurioje šis dirba, jį perkėlė iš Europos į Niujorką. Daug nemąsčiau. Susikroviau daiktus ir išvažiavau. Esu tiek kartų pakeitusi namus, kad persikraustymas į naują šalį jau neatrodo labai didelis įvykis.
– Įdomu tai, kad dirbate žurnaliste-redaktore populiariame naujienų portale. Ar nebuvo sunku įveikti kalbos barjerą? Juk rašyti svetima kalba – ne tas pat, kas kalbėti?
– Gal keistai skamba, bet lietuviškai rašyti man sunkiau nei angliškai. Studijavau anglų kalba, galite tik įsivaizduoti, kiek daug rašto darbų tekdavo atlikti. Gyvendama Paryžiuje taip pat anglų kalba rašiau tinklaraštį. Manau, jei reikėtų parašyti straipsnį lietuvių kalba, tikrai tektų susidurti su kalbos barjeru.
– Vienas jūsų redaguojamo portalo įkūrėjų – aktorius Ashtonas Kutcheris, partneriai – dainininkės Britney Spears ir Nicki Minaj. Kaip dažnai tenka sutikti garsiuosius vadovus?
– Ashtonas yra vienas iš „A Plus“ įkūrėjų, o B.Spears ir N.Minaj yra „A Plus“ partnerės, su kuriomis bendradarbiaujame. Partnerių turime labai daug, tarp jų yra ir daugiau žymių žmonių: aktorius George’as Takei, reperis Lilas Wayne’as, dainininkė Nicole Scherzinger ir t.t.
A.Kutcheris gyvena Los Andžele, filmuojasi seriale, tad į biurą užsuka kiek rečiau. Pastarąjį kartą komandą jis aplankė prieš mėnesį. Vis dėlto kaip vienas įkūrėjų jis yra labai įsitraukęs į kasdienę kompanijos veiklą. Mūsų nėra daug, portale dirba kiek daugiau nei 30 žmonių, tad jo atsidavimas „A Plus“ labai justi.
– Įdomu, kodėl pramogų pasaulio žvaigždės susidomėjo naujienų verslu?
– A.Kutcherį visada traukė technologijos ir jaunojo verslo įmonės. Ir tai – ne vien dėl vaidmens filme apie Steve’ą Jobsą! Jis dažnai investuoja į technologines kompanijas, turi savo investicijų fondą. Ir pati „A Plus“ portalo virtuvė yra gana technologiška.
Manau, kad svarbi priežastis, kodėl šie žmonės įsitraukia į žiniasklaidos verslą, yra noras pakeisti tai, kaip naujienos pateikiamos skaitytojams. Dideli leidiniai, portalai dažnai pateikia gąsdinančias naujienas: atrodo, jog pasaulis griūva, viskas baisu, aplink – vien nelaimės. Dėl socialinių tinklų įžymybės šiandien yra tokios pat įtakingos kaip ir naujienų portalai. Užtenka tik pažiūrėti, kiek jie turi sekėjų socialiniuose tinkluose. A.Kutcheris buvo pirmasis, peržengęs milijono sekėjų ribą „Twitter“ tinkle. Įžymybių balsai tokie pat girdimi, o gal net ir labiau, kaip įtakingų žurnalistų, tad nenuostabu, kad šie žmonės turi realią įtaką naujienų industrijai.
– Tarp naujienų portalų konkurencija žvėriška, tačiau „A Plus“ nuo kitų žiniasklaidos kanalų skiriasi. Kokia yra jūsų komandos filosofija?
– Pagrindinė mūsų vertybė yra pozityvumas. Siekiame pateikti naujienas taip, jog skaitytojui nenusvirtų rankos. Atvirkščiai – švenčiame, žavimės vieni kitais ir bandome pasaulį padaryti geresne vieta.
Viena temų, kuria pati labai tikiu ir kurią dažnai analizuoju, yra tvarioji mada. Labai smagu, kad „A Plus“ man tampa platforma šnekėti apie tokią svarbią temą (tekstilės darbuotojus ir jų darbo sąlygas, audinius, gyvūnų teises mados industrijos kontekste, tai, jog pamirštame paklausti, kas pagamino mūsų drabužius) ir dalytis šia žinute su tokių nuomonės formuotojų kaip B.Spears ar N.Minaj gerbėjais.
– Kodėl jus taip domina tvarioji mada?
– Domėtis tvariąja mada pradėjau keliaudama po Pietryčių Aziją. Tiek Kambodžoje, tiek Laose daug bendravau su vietiniais, tarp jų – ir žmonėmis, dirbančiais drabužių fabrikuose, kuriuose gaminami drabužiai „H & M“, „Gap“, „Forever 21“ bei panašiems prekių ženklams.
Moterys, su kuriomis man teko bendrauti, dirbdavo po 14 valandų per dieną, be pertraukų, 6 dienas per savaitę ir uždirbdavo vos po 80 JAV dolerių (73 eurus). Tokio atlygio vos užtekdavo maistui bei nuomai. Jei jų vaikai suserga, šios moterys neturi pinigų vaistams.
Buvau priblokšta to, jog tokie dideli prekių ženklai tiesiogine žodžio prasme verčia žmones vergauti tam, kad prekė parduotuvėje būtu kuo pigesnė. Žmonės Kambodžoje yra tokie pat žmonės kaip ir mes. Tai buvo viena labiausiai akis atveriančių patirčių.
Laimei, dėl interneto bei socialinių tinklų mums suteiktų galimybių apie tai vis daugiau šnekama viešojoje erdvėje. Šiuolaikinis pirkėjas turi daugiau informacijos. Žmonėms jau ne tas pat, kas pagamino jų drabužius, kokiomis sąlygomis, iš kokių medžiagų. Pirkėjai sąmoningai renkasi produktus, suvokia to pasekmes visuomenei. Tai yra stipri tendencija Niujorke. Tikiuosi, ji greitai pasieks ir Lietuvą.
Mūsų kuriami „The Knotty Ones“ megztiniai yra rankų darbo – smagu pačiai sukurti darbo vietų mezgėjoms.
– Mada – dar viena jūsų aistrų. Kaip kilo idėja įkurti „The Knotty Ones“?
– Tai – bendras mano ir draugių Akvilės bei Sandros projektas. Su Akvile susidraugavome Pietų Korėjoje, studijavome tame pačiame universitete Seule. Tuoj pat susižavėjome Pietų Korėjos mada – trumpų sijonų ir tarsi per didelių megztinių derinimu, vietine popscenos kultūra, merginų muzikos grupėmis, diktuojančiomis mados tendencijas. Seulą vadiname Azijos mados sostine.
Supratome, jog turime panašų požiūrį į madą ir kietų merginų kompaniją, tad pradėjome kurti ateities planus mados srityje.
Kiek vėliau Akvilė klajojo po Balio salą su Sandra, kuri keliavo po Aziją, ją fotografavo. Per porą savaičių, praleistų Balyje, Akvilė ir Sandra ėmė žavėtis vietos amatais, vis dar reikšmingais net ir jų šiuolaikinėje kultūroje. Pagalvojome, kad mezgimas – tradicinis lietuvių amatas, tačiau Lietuvoje jis laikomas atgyvenusiu. O gal taip neturėtų būti?
Kai su merginomis praėjusią vasarą susitikome Vilniuje pasidalyti kelionių įspūdžiais, prie to paties pietų stalo ir sugalvojome „The Knotty Ones“. Norėjome atgaivinti seną lietuvišką amatą taip, kad jis nebūtų nuobodus ir nemadingas, bet atvirkščiai: kiek pašėlęs, modernios šiaurietiškos stilistikos, toks, kokiu žavėtųsi jaunas žmogus.
– Gyvenimas Niujorke neabejotinai intensyvus. Ar nesunkiai pavyksta rasti laiko hobiui?
– Kai kuo nors tiki, visada pavyksta atrasti laiko. Mūsų ambicijos nuolat auga! Ženklą įkūrėme tik prieš metus, bet jau esame visose Pabaltijo šalyse, aktyviai deramės ir su kitomis šalimis Vakarų Europoje: Jungtine Karalyste, Olandija, Švedija. Plečiame ženklo asortimentą.
Pavasarį dienos šviesą išvys baigtinė drabužių kolekcija – nuo galvos iki kojų parengtas „Knotty“ merginos įvaizdis. Žinoma, pagrindinis akcentas ir toliau išliks apsmukęs, kiek per didelis, bet labai kietas megztinis.
– Su draugėmis nusprendėte nerti į mados verslą, tačiau nė viena panašios patirties dar neturėjote. Kai nežinote, kas laukia, nebaisu ir bandyti, nes nežinote, dėl ko gali tekti nusivilti?
– Taip, bet mus tris vienijantis dalykas yra tai, kad mes kiek pašėlusios. Mums patinka iššūkiai. Nė viena neturėjome tiesioginės patirties kuriant mados ženklą, bet turėjome verslo, viešųjų ryšių, fotografijos, kūrybos, darbų organizacijos patirties.
Be to, ir pati mados sritis išsirutuliojo labai natūraliai, visos be galo vertiname estetiką.
– Atrodo, kad jūsų gyvenime nėra labai daug stabilumo – nuolat keičiasi vietos, žmonės, darbai – iš kur tiek drąsos pokyčiams? Ar jaučiatės Niujorke nusėdusi ilgam?
– Manau, kad tai dalis savęs ieškojimo, pažinimo proceso. Į Niujorką atsikrausčiau manydama, jog tai gal vieniems metams, bet tie metai jau prabėgo ir kraustytis aš dar niekur nenoriu. Gal pagaliau sustosiu? Dievinu skubančio miesto energiją, čia tiek įkvėpimo kurti madą.
– Šiame mieste labai didelis gyvenimo tempas, konkurencija – beprotiška. Ar tai labiau vargina, ar įkvepia?
– Man visada patiko dideli miestai su daug veiksmo. Tačiau tik atsikrausčiusi į Niujorką supratau, kas yra „FoMO“, vadinamoji baimė ką nors pražiopsoti. Visko tiek daug, viskas vyksta tuo pat metu, keičiasi greitai ir dinamiškai. Tiesa, baimė ką nors pražiopsoti labiausiai vargina tada, kai nesu Niujorke, nes praleidžiu daug įdomių įvykių.
