Garsiuose Lietuvos ir užsienio mados renginiuose dirbusi, tarptautinių kino filmų kūrėjų ir mados fotografų mėgstama V.Venckutė nustebino idėja turėti savo studijos šepetėlių.
Tai, regis, labai paprastas daiktas, kurį nesunku įsigyti. Kam reikėjo daug metų ieškoti atitinkančių griežtus reikalavimus? Juk Vaida galėjo ant pasirinktų tiesiog uždėti savo grožio namų „WonderTime“ ženklą.
„Man žmogaus veidas yra kažkas nepakartojama ir unikalaus. Veidas turi būti ne nudažytas, o tinkamai atskleistas. Labai nesmagu, kai sutikęs žmogų kalbiesi ne su juo, o su jo makiažu, – „Stiliui“ kalbėjo Vaida. – Per 15 darbo šioje srityje metų instrumentų išbandyta ir mesta į kampą ne vienas. Todėl ilgai ieškojau tokių, kuriais dirbant būtų taip lengva, tarsi jie pieštų patys.“
Idėja kurti šepetėlius meistrei kilo pasiklausius klienčių skundų. Šepetėlių daug, tačiau tinkamą rasti sunku. Tad Vaida panoro sudaryti būtiniausių šepetėlių rinkinį, kuris padėtų pasiekti norimą rezultatą, kad dažymosi ritualas būtų malonus, o makiažas išliktų nepakitęs visą dieną. Šiandien V.Venckutė rankose jau laiko tiek profesionalams, tiek kiekvienai moteriai naudotis namie tinkamų šepetėlių rinkinį, supakuotą į dailų aksominį dėklą.
„Nepaprastai džiaugiuosi, kad neteko belstis į Kiniją“, – juokėsi Vaida, radusi šepetėlius jai gaminančių fabrikų Europoje.
– Vardiniai šepetėliai – prestižo reikalas ar tikitės iš to ir uždirbti?
– Sunku pasakyti. Tai parodys laikas. Visada išgyvendavau dėl to, kad neturėdavau užsibrėžtų tikslų, – vien vizijas. Bet neseniai radau mintį, kad tai, pasirodo, ir yra teisinga.
– Šepetėliai pagaminti iš negyvūninės kilmės žaliavos. Vadinasi, dėl jų nežuvo nė viena voverytė ar barsukas? Ar dirbtinių šerių šepetėlis gali būti geras – juk stereotipas mums perša, kad natūrali oda, natūralus plaukas yra geriausia?
– Jau seniai žinojau, kad visi iki vieno šepetėliai mano veikloje bus negyvūninės kilmės.
Kad dėl mano noro neteks patirti streso nė vienam gyvūnėliui, kuris dėl to bus kerpamas ar net praras gyvybę. O dėl patogaus kotelio nebus nukertamas nė vienas medis.
Be to, mano šepetėlių sintetinis pluoštas yra aukščiausios kokybės, dažai šereliais perkeliami ant veido, galima sakyti, mikroskopiškai, vadinasi, makiažas išlieka ilgai.
Šie šepetėliai gaminami tik rankomis. Tad jie visiškai atitinka mano gyvensenos filosofiją, kuri neatskiriama nuo darbo veiklos.
Su manimi dirbančios kolegės – net ir turinčios ilgametę patirtį – jau nebegali paimti į rankas natūralių šerių šepetėlių, nes iš tiesų darbo kokybė skiriasi.
– Feisbuke esate įkūrusi viešą „Bendraminčių“ grupę, kurioje skelbiate, ką ir kur ištiko kokia bėda, kam reikia pagalbos. Visa tai liečia tiek gyvūnus, tiek žmones. Vaida, ar nepavargote? Ir kas iš to jums – juk bet ką darydami tikimės gauti nors kokią grąžą?
– Didžiausia grąža yra matyti ir jausti, kad kam nors yra geriau, nei buvo iki tol. Didžiausias išsipildymas įvyksta, kai sunki situacija palengvėja. Esu tvirtai įsitikinusi: negimei, žmogau, būti vienas, būti tik sau. Man įstrigo Motinos Teresės žodžiai: didžiausias skurdas yra širdies skurdas.
„Bendraminčių“ grupė sukurta tam, kad galėtum kreiptis pagalbos ištikus bėdai ir tuo atveju, jei gali ir turi kuo dalytis.
– Šepetėliai turi jus įkvėpusių moterų vardus – gal galėtumėte išduoti, kas slypi po vardu? Ir kaip žinią priėmė pačios moterys?
– Mintis pažymėti šepetėlius vardais, kaip ir studijos pavadinimas, kilo tarsi kažkam diriguojant iš aukščiau, tarsi žaibas būtų trenkęs. Nuobodu visas tas tradicinis numeravimas. Tada prisiminiau visas savo įkvėpėjas tiek darbo srityje, tiek gyvenime.
Šepetėlis „Violeta“ skirtas mano vadinamajai krikštamotei – klientei, kuri prieš daugelį metų išgirdusi, kad noriu vykti į Prancūziją mokytis, tiesiog padėjo ant stalo pinigų sumą ir tarė: „Atiduosi, kai galėsi.“ Tada man jų labai labai trūko.
Prancūzijoje pelniau geriausią įvertinimą. Pinigus po kelerių metų grąžinau, o Violeta dar paklausė: „Ar tikrai jau?“ – ir šiandien tai pasakojant Vaidos akyse sužimba ašaros. – Šepetėlis „Gintarė“ skirtas mano studentei. Jos vyras – stiprus grafikos dizaineris iš Australijos – sukūrė mano studijai logotipą. Dirbo kantriai ir ilgai.
Šepetėlis „Rasa“ skirtas draugei – gyvenimo žmogui, su kuriuo kartu esame nuo 14 metų.
Draugė Maria įkvėpė savo pačios jėgomis siekti aukštumų, ji pati gyvena plačiame mados pasaulyje, Londono Savile Row –garsiojoje siuvėjų gatvėje – ir kuria aprangą garsiems žmonėms.
Išskirtinis ryšys mus sieja su R.Meilutyte. Nuo pat pirmosios dienos, kai mudvi supažindino Rūtos brolis Margiris, sieja tarsi mistinės aplinkybės. Rūta labai užsiėmusi, iš anksto planuoti vizito negali, bet lyg tyčia, kai ji atvyksta, laisvas langas visuomet atsiranda.
Negana to, kad vienas šepetėlis pažymėtas Rūtos vardu, išgirdusi mintį, ji pasiūlė specialiai sukurti inicialus. Kai mes dabar kalbamės, ji būtent tuo ir užsiima.
Mano įkvėpėjos yra visos klientės, kurių veikla žaviuosi, – dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu, aktorės Vaiva Mainelytė, Aurelija Tamulytė, Gražina Baikštytė, Gabija Ryškuvienė, modelis Ditė Antanaitytė.
Esu dėkinga už pasitikėjimą televizijos laidų vedėjai Rūtai Mikelkevičiūtei, dizainerėms Vidai Simonavičiūtei, Julijai Janus, Daivai Urbonavičiūtei. Tituluota gražuolė Jurgita Jurkutė mane įkvepia savo labdaringa veikla ir asmenybės lengvumu, kaip ir stilistė Agnė Jagelavičiūtė – savo idėjomis.
Neįmanoma visų moterų išvardyti, nes šepetėlių daugiau nei 40. Visos moterys buvo maloniai nustebintos, o mano sumanymas – tarsi padėka joms.
