Jauki ceremonija vyko vieno Vilniaus viešbučio vidiniame kieme. Takas į kiemelį buvo išpuoštas baltais balionais su jaunavedžių ir keturių taksų siluetais. Prie piešinio puikavosi angliškas užrašas, skelbiantis, kad jie gyveno ilgai ir laimingai – visai kaip pasakoje. Pasakišką atmosferą taip pat kūrė ledo skulptūra, baltų gėlių dekoracijos ir Gedimino Jauniaus saksofono muzika.
Skaiva ir Artūras nepanoro bažnytinės santuokos, nes nėra praktikuojantys katalikai. Jų nuomone, ceremonijoje bažnyčioje prilygtų veidmainystei. Vis dėlto ne visų tradicijų moderni pora atsisakė – didžiąją dieną pas mylimąjį Skaivą lydėjo jos tėvas.
Po ceremonijos S.Jasevičiūtė buvo pakiliai nusiteikusi ir tikino, net pati stebėjusis, kokia rami buvo šią dieną.
„Kai esi užtikrintas tuo, ką darai, nereikia jaudintis, – kalbėjo Skaiva ir pridūrė, kad visą dieną ją lydėjo tik geri ženklai. – Kol man darė makiažą, stebėjau varną, kuri tiesiogine žodžio prasme šoko ant stogo. Nusprendžiau, kad tai – labai geras ženklas. Jei net varnos šoka per mano vestuves, tai patikėkit, viskas tikrai bus gerai.“
Svarbiausią dieną nuotaka pasipuošė specialiai jai siūta dizainerės Viktorijos Jakučinskaitės mados namų „Tiulio fėja“ vestuvine suknia. Balta žemę šluojanti suknia buvo puošta nėriniais. Prie jos buvo priderintas žemę siekiantis šydas. Vakare vykusiam vakarėliui Skaiva pasirinko kiek patogesnę ir trumpesnę, tačiau taip pat „Tiulio fėjos“ suknią.
V.Jakučinskaitė pasirūpino ir pagalvėle žiedams, kurią, pritvirtinus prie petnešų, jaunavedžiams atnešė vienas S.Jasevičiūtės taksų.
„Šioms pareigoms parinkom Versalį. Jis vis dėlto buvo vienas iš tų šunų, dėl kurių mes pradėjome draugauti. Ir jis patikimas – tikrai ateis pas jaunuosius, o ne nubėgs su žiedais pas svečius“, – prieš vestuves juokavo Skaiva.
Auksinius žiedus jaunavedžiams juvelyras nuliejo iš S.Jasevičiūtės tėvų vestuvinių žiedų. Ant jų puikuojasi užrašas: „Kad santuoka truktų taip ilgai ir smagiai kaip mūsų“.
Beje, vestuvėse dalyvavo ne tik Versalis – Skaivos artimieji atsivedė ir kitus nuotakos šunis, kurie buvo šventiškai papuošti baltomis varlikėmis. Meile šunims, ypač taksams, garsėjanti S.Jasevičiūtė paragino ir savo svečius pasiimti augintinius. Kadangi šventė vyko lauke, problemų dėl gausaus būrio šunų nebuvo – tik retkarčiais vienas kitas keturkojis supykęs pradėdavo skalyti. Tačiau nuotaka greitai juos nuramindavo, juokdamasi, kad po vestuvių galės būti vadinama nebe taksų princese, o taksų karaliene.
Jaunavedžiai susipažino prieš trejus metus. Tuomet su draugėmis bare sėdėjusi Skaiva krito į akį Artūrui. Jis patikusiai moteriai atsiuntė šampano, o vėliau išsivystė ir pokalbis. Vis dėlto Skaiva nėra linkusi to vadinti meile iš pirmo žvilgsnio.
Praėjus porai dienų, Skaiva neslėpė džiaugsmo – viskas buvo tiesiog tobula.
„Na štai aš ir ištekėjusi moteris! Vestuvės buvo fantastiškos! Ačiū visiems prisidėjusiems prie mano grožio ir prie šventės. Ačiū visiems atėjusiems, ačiū už šypsenas sveikinimus ir staigmenas mums. Už visus keliame šampano taures!“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė ji.
