Toks susiėjimas Giedros draugių kompanijoje rengiamas ne pirmą kartą.
„Štai šį sijoną pirkau, kai dar nebuvau pašto viršininkė“, – juokdamasi baltą, reikėtų pabrėžti – neilgą, sijoną traukia Lietuvos pašto direktorė Lina Minderienė.
Iš tiesų sijonas gražus, bet tikrai netinka į darbą tokios svarbios institucijos vadovei. Bet tarp Linos ir Giedros draugių tikrai yra kuri nors, kuriai tiks.
„Ko norėčiau? Gal dailaus kombinezono“, – vakarėlio pradžioje „Stiliui“ svarstė frankofonė Raida Mišeikytė.
Suknelės, paltai, palaidinės ir kelnės – viskas tvarkingai iškabinta, netoliese sudėlioti batai. Atskira erdvė skirta Dovilės Žydelienės ir šeimininkės sesers Aušros Kamilavičienės sukurtai juvelyrikai.
Kitame erdvaus kambario gale – didelis stalas, kurį nuklojo pačios viešnios savo ruoštomis vaišėmis.
Vakaro tema prancūziška, mat viena bičiulė – prancūzų kalbos vertėja Raimonda Kraujelienė – atsivedė į svečius svečią iš Provanso.
Ponas Alainas Myotte'as kaip tik bando apšilti kojas Lietuvoje su savo verslu. Tai lietuvės, besisvečiuodamos pas jį Prancūzijoje, užsidegė noru atvežti ir į Lietuvą puikaus vyno, kašmyro šalių ir kepurių, dar nematytų rankinių.
„Jeigu mes ten viešėdamos aikčiojame, gal patiks ir moterims Lietuvoje“, – smagiai svarstė ponia Raimonda.
Visa erdvė alma ne tik lietuvių, bet ir prancūzų bei anglų kalbomis. Atmosfera nuo pat pradžių tokia džiugi, kad užsuko ir pro šalį žygiavę turistai. Patys juokėsi, kad netyčia pateko į privatų vakarėlį ir, palinkėję geros nuotaikos, pasišalino.
Nors vakaras labiau skirtas moterims, kažkuri pamojavo pro šalį Gedimino prospektu žygiuojantiems bičiuliams ir jie taip pat prisijungė. Ričardas Paškauskas ir Rolandas Šmergelis – choristai. Visi šioje linksmoje kompanijoje kaip nors susiję, pati šeimininkė laisvalaikiu dainuoja Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblio „Alumni“ chore DMK.
Čia susirinko pedagogės, menininkės, filologės, chirurgės, verslininkės. Visos moterys itin užsiėmusios, bet gebančios rasti laiko savo pomėgiams, juk ir vaikai dažnos jau užaugę. Tik štai susibėgti pasišnekučiuoti nelabai atsiranda laiko.
„Todėl per vieną savo gimtadienį sumaniau, kad reikia svarios priežasties, kuri visas paakintų susibėgti“, – sakė G.Petraitis.
Taip jos susirinkdavo kartu mokytis gaminti kokio nors patikusio patiekalo.
Bet gardi ir svari priežastis susijusi su grožiu. Juk bent porą kartų per metus moteris peržiūri savo spintą ir nori kai ką joje pakeisti. Tik Giedra nenori žodžio „atsikra-tyti“ drabužių, ji nori juos gražiai išleisti.
„Ypač tai susiję su vaikų drabužiais. Regis, tik daiktas, bet žvelgi į jį ir matai savo dabar jau paaugusį ar užaugusį vaiką. Tas drabužis itin susijęs su emocijomis, todėl norisi perleisti į geras rankas“, – pasakojo Giedra, turinti sūnus 24 metų Fabianą, 21-erių Klaudijų ir 8-erių Kajų.
Kelioms dešimtims moterų, besikeičiančių daiktais, nėra nesmagu, kad dėvės draugės daiktą.
„Susitikusios ir atpažinusios apdarą tik smagiai pasijuokiame. Mes vadiname tai ekologišku spintos valymu. Pažįstu žmonių, kurie tiesiog išmeta daiktus – net gerus – į konteinerį, bet man labiau patinka, kai drabužio gyvenimas prasitęsia“, – sakė Giedra.
O jei nutinka taip, kad po vakarėlio dar lieka drabužių, kurie nepatraukė nė vienos dėmesio ar netiko, moterys juos nuveža kokiai nors savo globojamai prasčiau besiverčiančiai šeimai.
Ką gero tokiuose mainuose yra atradusi pati idėjos autorė?
„Nuostabius batus su bumbuliukais, keletą jau gerai, bet gražiai nusidėvėjusių odinių švarkelių. Beje, viena mūsų bičiulė odinę striukę sumaniai perdarė į rankinę, – pasakojo Giedra. – Pastaraisiais metais labai retai perku naują apdarą, pavyzdžiui, išeiginių daugiau net nereikia, nes moku susiderinti vis ką nors nauja.“
Ką Giedra galėtų patarti kitoms moterims, sumaniusioms tokį renginį?
„Gal reikėtų kviesti ne daugiau nei dvidešimt bičiulių, nes tokį vakarą noriu ne tik daiktų dairytis, bet ir kiekvienai skirti dėmesio, pasišnekučiuoti“, – sakė Giedra.
Greičiausiai moterys netrukus vėl susirinks, nes labai gyrė prancūzišką šeimininkės keptą svogūnų pyragą. Moterys juokėsi, kad geriausiai išmoksti stebėdamas procesą, o ne sekdamas surašytais nurodymais.
