Laimingi tėvai Lesley ir Johnas nė neįtarė, kaip tai šokiruos pasaulį. Juk jiems, devynerius metus negalėjusiems susilaukti vaiko, mokslininkai tik padėjo tapti laimingiems – jų dukra buvo pirmasis pasaulyje žmogus, pradėtas dirbtinio (in vitro) apvaisinimo būdu.
Dabar, jau mirus jos tėvams ir apvaisinimą atlikusiems gydytojams, suaugusi dviejų vaikų motina išleido autobiografiją, kurioje pirmą kartą prabilo apie tai, kaip augo pirmasis pasaulyje vaikas iš mėgintuvėlio. Apie savo paprastą gyvenimą ir jį lydintį džiaugsmą, laimę, aistras, neapykantą ji pasakojo moksliniam leidiniui „Mosaic“.
„Nemanau, kad mama ir tėtis buvo pasirengę tai bangai aistrų, kuri nusirito per pasaulį, kai gimiau. Tapusi pirmąja gimusia po dirbtinio apvaisinimo aš buvo vadinama vaiku iš mėgintuvėlio.
Politikai, religiniai lyderiai, gydytojai ir mokslininkai komentavo, teisinga ar neteisinga, kad gimiau. Bet mano mamytei ir tėveliui tai tereiškė vieną paprasčiausią dalyką: jie pagaliau turėjo vaiką, kurį galėjo vadinti savu“, – sako L.Brown.
„Supervaikas“ – rėkė „Evening News“ antraštė. „Mieloji Louise“ – vedamajame rašė „Daily Mail“.
Visuomenė reagavo greičiau teigiamai – 53 proc. tuo metu apklaustų amerikiečių patvirtino, kad jei negalėtų patys susilaukti vaiko, rinktųsi dirbtinį apvaisinimą. Bažnyčia tokio pastojimo galimybę sutiko be džiaugsmo.
„Tai, kad mokslas jau gali šį procesą paveikti, dar nereiškia, kad jis turi moralinę teisę tai daryti“, – netrukus po Louise gimimo leidiniui „Washington Post“ sakė JAV katalikų vyskupų konferencijos generalinis sekretorius Jo Ekscelencija Thomas C.Kelly, net nesusimąstydamas, kad neigia jau gimusio žmogaus teisę būti.
„Mano šeima sulaukė neapykantos laiškų. Tačiau juos smarkiai persvėrė šimtai tų, kuriuose buvo rašoma, kad mano gimimas suteikė vilties ir jiems.
Kiti vis žadėjo, kad man kažkas bus negerai. Kai nieko bloga neatsitiko, pradėjo kalbėti, kad aš – antžmogis, kad galiu judinti daiktus mintimis. Kai kas teigė, kad neturiu sielos.
Kai kurie jų išsakyti nuogąstavimai jau virto realybe: tos pačios lyties poros, pasinaudodamos šia technologija, susilaukia vaiko, surogatinės motinos „nuomoja“ savo pilvą.
Tačiau dabar pasaulyje gyvena per 5 mln. vaikų, pradėtų mėgintuvėlyje. Kiaušialąsčių užšaldymas, sėklos saugojimas jau įprasta ir tai padeda vaikų susilaukti žmonėms net po baisiausios gyvenimą griaunančios ligos, ir tai yra gėris. Darbas su kamieninėmis ląstelėmis padeda spręsti genetines problemas dar prieš žmogui gimstant“, – atsakė tiems, kurie nenorėtų, kad ji gyventų, L.Brown.
Tačiau ligi šiol diskutuojame apie dirbtinį apvaisinimą, ligi šiol tamsūs ir pikti žmonės bei jais manipuliuojantys politikai vis mėgina protestuoti prieš vaikus iš mėgintuvėlio, ligi šiol Lietuva yra viena pikčiausių tokių vaikų pamočių Europoje.
L.Brown sutinka, kad moralinės problemos vis dar egzistuoja, bet žmonių požiūris ir įstatymai išsivysčiusiose šalyse smarkiai pasikeitė: „Kai gimiau, niekas nė negalėjo svarstyti, kad tos pačios lyties žmonės tuoksis ir turės vaikų. Dabar Jungtinėje Karalystėje ir daugelyje išsivysčiusių šalių jie, pasitelkę donorą ir dirbtinio apvaisinimo procedūrą, susilaukia vaikų, turi visavertę šeimą. Ir aš manau, kad tai fantastiška. Juk vaikas gali augti mylinčioje šeimoje.
Ši procedūra padeda pastoti vyresnio amžiaus moterims, bet man tai atrodo kaip lazda su dviem galais. Nestosiu prieš jokią bet kokio amžiaus moterį, kuri nori pasauliui duoti gyvybę, tačiau manau, kad svarbu būti, kai tavo vaikas užauga.
Pati tėvų netekau nesulaukusi trisdešimties, dėl to suvokiau, kad jei tik įmanoma, svarbu susilaukti vaikų jaunai. Bet mamytė tokios galimybės neturėjo“, – teigė L.Brown.
Louise suvokia, kokią revoliuciją pasaulyje sukėlė jos gimimas, tačiau pati jaučiasi tiesiog visiškai normalia moterimi.
„Tėvai neslėpė, kad atsiradau ne taip kaip kiti žmonės, ir jiems už tai esu dėkinga. Todėl aišku, kodėl sulaukiu keistų komentarų ir manimi nuolat domisi spauda. Kai buvau ketverių metų, parodė filmą, kur užfiksuotas mano gimimas (dabar jį galima rasti internete).
Tačiau tik dabar, kai mirė ir tėvai, ir man gyvenimą padovanoję mokslininkai (Bobas Edwardsas ir Patrickas Steptoe, kurie už sukurtą in vitro apvaisinimo metodiką gavo Nobelio premiją), supratau, kokią reikšmę mano gimimas turėjo pasauliui“, – kalbėjo L.Brown.
Moteris įsitikinusi, jog mama ir tėtis dėjo visas pastangas, kad ji gyventų normalų gyvenimą, ir tai pasiekė. Louise turi paprastą darbą Bristolyje, du mielus sūnus (juos ji pagimdė natūraliai).
„Žmonės, gimę iš mėgintuvėlio, yra lygiai tokie pat kaip visi kiti. Kai kurie geri, kai kurie – ne. Kai kurie protingi, kai kurie nelabai. Pirmi žodžiai, kuriuos gydytojai ištarė mane apžiūrėję po gimimo, buvo: „Normalus vaikas.“ Tokia dabar ir esu – normali moteris.
Mes visi tokie pat, tik kai kuriems prireikė šiek tiek mokslininkų pagalbos, kad atsirastų čia“, – dėstė Louise.
Štai ir klausimas, kas šiame ginče dėl moralumo normalus, o kas – ne. Apsimetantys tikėjimo gynėjais vis dar tvirtina, kad gali būti tik taip, kaip sukūrė Dievas. Tačiau Dievas ir sukūrė žmogų, galintį spręsti savo problemas ir įveikti savo trūkumus. Ir, svarbiausia, mylintį, trokštantį pasauliui dovanoti gyvybę.
O jei gamta užsigeidė tam sutrukdyti ir atskyrė mus nuo laimės sraunia upe, mes statome tiltą. Ar yra pasisakančių prieš tiltus ir jų inžinierius?
