Porcelianinė lėlė – taip prieš šešerius metus „Stilius“ pristatė vieną perspektyviausių to meto manekenių. 2009 metais Jandra „Stiliaus“ viršelį papuošė net du kartus: pirmiausia kartu su stilistu Mantu Petruškevičiumi, o vėliau, tapusi mados giganto „Burberry“ veidu, – viena.
Šiandien lietuviškos modelių agentūros „Modilinos“ manekenė vis rečiau lipa ant podiumo, nes visa galva pasinėrė į aktorystę. Kad įgytų patirties, Jandra pradėjo filmuotis studentiškuose filmuose. Vėliau buvo keli trumpametražiai – „Welcome“ ir „Just Ask“. Šie keli projektai lėmė, kad lietuvė gavo vaidmenis S.McQueeno seriale „Codes of Conduct“ ir Danielio Powello bei Amy Schumer kuriamame seriale „Inside Amy Schumer“.
– Kada ir kaip pradėjote siekti aktorės karjeros?
– Nuo mažens mėgau kiną ir televiziją kaip pramogą. Tik vėliau pradėjau suprasti, kad tai daug daugiau nei pramoga. Kinas gvildena svarbias visuomenės problemas, žadina emocijas, kurios skatina dėmesingumą ir jautrumą. Tai mane labai įkvėpė.
Taip pat sulaukiau padrąsinimo iš žmonių, dirbančių mados ir kino pasaulyje. Jie gyrė mane, kaip judu prieš kamerą. Galiausiai prieš metus pasiryžau išmėginti vaidybą.
– Lietuvių aktoriai dažnai dievagojasi, kad tarptautinės karjeros negali siekti dėl akcento. Ar jūsų tai nebaugino?
– Tiesa, dauguma vaidmenų skiriama amerikiečiams, todėl užsieniečiai, deja, turi mažiau galimybių. Laimei, mano akcentas nėra stiprus. Be to, šiuo metu dirbu su mokytoja, kad padaryčiau jį dar blankesnį. Taip pat yra tokių vaidmenų kaip Anos iš „Welcome“, – čia kalba su akcentu buvo pageidaujama.
– „Codes of Conduct“ komanda – pavydėtina. S.McQueenas, Paulas Dano, Helena Bonham Carter – šie vardai žinomi ir tiems, kurie nesidomi kinu. Kaip manote, ar bendradarbiavimas su tokiais kino vilkais yra reikšmingas laiptelis jūsų, kaip aktorės, karjeroje?
– Be abejonės. Be to, tai buvo puiki galimybė mokytis ir semtis patirties iš profesionalų. Didžiausias įspūdis dirbant su tokiais žmonėmis – kad jie visi labai draugiški ir palaikantys.
– Apskritai kokie jūsų įspūdžiai iš filmavimo aikštelės?
– Kol kas viskas man labai įdomu ir nauja. Žmonių, dirbančių filmavimo aikštelėje, net ir mažesniuose projektuose, daugiau nei fotosesijose. Ir darbo valandos ilgesnės, pavyzdžiui, vieną „Codes of Conduct“ filmavimo dieną dirbau nuo šešių vakaro iki šešių ryto.
Tiesa, kol vyksta techninis pasirengimas, būna daugiau laisvo laiko. Tuomet dažniausiai būnu savo vagonėlyje arba bendrauju su kitais aktoriais.
– „Welcome“ pakliuvo į Kanų kino festivalio konkursinę programą. Jums svarbus bendras filmo įvertinimas, ne tik jūsų vaidybos?
– Žinoma. Filmo kūrimas yra komandinis darbas ir kiekvieno nario indėlis labai svarbus. Be to, „Welcome“ yra mažo biudžeto filmas, taigi visi artimai bendradarbiavome, palaikėme vienas kitą ir dalinomės idėjomis.
Gaila, bet šiuo metu dirbu prie kito projekto, tad pati Kanuose pasirodyti negalėjau. Filmą festivalyje pristatė režisierė Serena Dykman ir prodiuseriai.
– Prieš šešerius metus „Stiliui“ sakėte, kad Amerika – puiki šalis jaunam žmogui, bet tik keleriems metams. Ar dabar jūsų nuomonė pasikeitė?
– Aš vis dar jauna... (Juokiasi.) Juokas juokais, bet išmokau vertinti šį miestą iš skirtingų pusių. Be to, čia susikūriau savo pasaulėlį, o tai traukia čia pagyventi ilgiau. Niujorkas – unikalus ir daugialypis.
– Kokioje šalyje dabar daugiausia praleidžiate laiko? Ką vadinate savo namais?
– Namai yra ten, kur širdis. Mano širdis yra Niujorke ir Kaune.
– Dirbant meno srityje dažnai tenka keliauti. Dar nesinori pastovumo?
– Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę daug keliauti, kai pradėjau dirbti modeliu. Tai labai praplėtė mano pasaulėžiūrą. Tačiau pastaruoju metu nusprendžiau daugiausia laiko praleisti Niujorke, kur galiu atsidėti vaidybai.
– Planavote studijuoti Niujorke. Ar pavyko įgyvendinti šį tikslą?
– Šiuo metu lankau privačius vaidybos kursus, tobulinu įgūdžius. Taip pat labai domiuosi scenarijų rašymu ir noriu tai išmėginti. Kol kas aukštojo mokslo šiems dalykams neprireikė, bet neatmetu galimybės studijuoti ateityje.
– Ar pasiilgstate modelio darbo?
– Kartais, bet dėl to neišgyvenu, žvelgiu į viską kaip į naują etapą.
– Dėl modelio darbo anksti suaugote. Ar neapmaudu dėl to, kad neturėjote įprastos nerūpestingos paauglystės?
– Nelabai žinau, kokia būtų buvusi ta nerūpestinga paauglystė, todėl negaliu palyginti ar juo labiau apgailestauti.
Labai artimai bendrauju su šeima, turiu gerų lietuvių draugių Niujorke, tikrai nėra priežasčių skųstis.
– Lietuvoje dirbote Raudonojo Kryžiaus savanore. Ar dar užsiimate labdaringa veikla?
– Mano nuomone, vienas iššūkių gyvenant tokiuose didmiesčiuose kaip Niujorkas, kur visi bėga, skuba, nepažįsta savo kaimynų, silpnas ryšys su savo aplinka.
Todėl stengiuosi to išvengti dėmesingiau bendraudama su draugais, aplinkiniais ir prisidėdama prie labdaros, pavyzdžiui, kelis kartus organizavau ir vedžiau renginius darželinukams.
– Esate labai išvaizdi jauna moteris, tad vyrų dėmesio jums neturėtų trūkti. Ar turite tą vienintelį?
– Taip, kartu esame daugiau nei šešerius metus.
– Kas, jūsų nuomone, yra tvirtų santykių pagrindas?
– Iš pradžių, kol pilve skraido drugeliai, viskas klostosi savaime. Tačiau puoselėjant ilgalaikius santykius reikia pasitikėjimo, pagarbos, gebėjimo rasti kompromisus.
Taip pat ne mažiau svarbu turėti savo erdvę ir tobulėti kaip asmenybėms atskirai.
– Kaip puoselėjate savo išvaizdą?
– Stengiuosi gyventi harmoningai ir natūraliai. Išvaizda tėra viena gyvenimo dalis.
Vaikštau į sporto klubą, užsiimu joga, medituoju. Stengiuosi pirkti ekologišką maistą. Dauguma mano vartojamų produktų yra augalinės kilmės, tik retkarčiais paragauju žuvies. Geriu daug vandens.
Taip pat iš įvairaus aliejaus pati pasigaminu kremų ir losjonų.
– Ar dar turite neįgyvendintų svajonių?
– O kaipgi be jų? (Šypsosi.)
