Žmogaus kūno apdangalas saugo nuo šalčio, ultravioletinių spindulių, biologinių, cheminių, kitokių veiksnių. Oda, dengianti iki dviejų kvadratinių metrų plotą, laikoma didžiausiu mūsų kūno organu.
Ar odą tikrai galima pavadinti organu? Neabejotinai, teigia odos specialistai. Vien dėl jos atliekamų svarbių funkcijų.
Oda gamina gyvybiškai svarbų vitaminą D, kuris saugo nuo osteoporozės – kaulų ligos, dažnai vadinamos „tyliąja epidemija“. Oda sugeria gydomąją veikliąją tepalų, kremų medžiagą, ir ši pasiekia kraują. Ploniausia ir jautriausia – alkūnės linkio ir vidinės dilbio pusės oda. Storiausia – nugaros ir galvos.
„Oda – gražiausias išorinis mūsų kūno apdangalas. Esu vizualus žmogus. Odą sieju su estetiniu, beveik meniniu vaizdu. Man, specialistei, svarbu tai, kad daugelio odos ligų požymius galima pamatyti tiesiogiai“, – sako daktarė Daniela Greiner-Krüger, prieš 20 metų įkūrusi dermatologijos ir estetikos centrą.
Ne visos turime gražią ir sveiką odą, nors apie tokią svajojame. Neretai kankina įvairios problemos: niežulys, bėrimai, spuogai, lūžinėjantys nagai ar slenkantys plaukai.
Dar kūdikystėje prasideda atopinis dermatitas. Ant vaikų skruostukų, rankyčių ir kojyčių atsiranda bėrimų. Ši odos liga gali būti ir alerginės kilmės, nes mažylių organizmas labai jautriai reaguoja į maistą. Atopinis dermatitas daugumai pasireiškia iki metų, bet dažniausiai vaikai ją išauga būdami 6–8 metų. Tačiau gali pasikartoti jau suaugusiems.
Psoriazė (odos žvynelinė) – lėtinė, genetikos nulemta liga, kuri pasireiškia uždegimu ir odą dengiančiais sidabro spalvos žvyneliais. Nors psoriazė priskiriama įgimtoms ligoms, ji gali pasireikšti bet kokiame amžiuje. Ją sukelia infekcinė ar kita sunki liga, hormoniniai organizmo pokyčiai paauglystės, nėštumo metu, stiprus nervinis sukrėtimas.
Seborėja – padidėjęs odos riebalų išsiskyrimas, pasireiškiantis paraudimu, pleiskanojimu kaktos, nosies srityse, riebaluota galvos oda, nemaloniomis sulipusiomis galvos pleiskanomis.
Odos specialistų teigimu, ligos priežastis – genetinis polinkis, patiriamas stresas, netinkama mityba, hormonų funkcijos sutrikimai.
Vitiligo – baltmė, pasireiškianti baltomis dėmėmis tuose odos plotuose, kuriuose išnykęs pigmentas. Prieš šios ligos atsiradimą apninka niežėjimas, perštėjimas, atsiranda paraudimas.
Baltme serga apie 1 proc. pasaulio žmonių. Liga gali plisti „užkariaudama“vis didesnius odos plotus arba likdama viso labo viena dėme.
Nuolatinis veido raudonis, išsausėjimas ir niežulys. Visa tai – egzemos, nuo kurios kenčia maždaug 30 proc. pasaulio gyventojų, požymiai.
Egzema – lėtinis, bet neinfekcinis odos uždegimas. Odos plotai parausta, juos niežti ir jie tampa šiurkštūs. Dažni šios negalios palydovai – mažesni ar didesni bėrimai. Dažniausiai egzema serga patys mažiausi gyventojai. Metams bėgant, didžiosios dalies egzema sergančių vaikų požymiai silpnėja. Net 70 proc. mažųjų ligoniukų egzemos nebelieka iki jų dešimtojo gimtadienio. Ši nemaloni odos liga likusiųjų 30 proc. nepaleidžia visą gyvenimą. Kas sukelia egzemą? Kol kas nei gydytojai, nei ligų tyrėjai negali nurodyti konkrečių priežasčių.
Tarp dviejų odos ligų – rožės ir rožinės – daugelis deda lygybės ženklą. Toks požiūris klaidingas.
Rožinė – lėtinė, dažnai paveldima odos uždegimo liga. Jos priežastys iki galo nenustatytos. Veido rožine moterys serga maždaug tris kartus dažniau nei vyrai. Bet stipriosios lyties atstovai dažniau kenčia dėl sunkesnės ir nemalonesnės formos – nosies išvaizdos pakitimų.
Rožė – bakterijų sukelta ūmi infekcinė liga, kuriai būdingas riboto odos ploto paraudimas, patinimas ir šlapiavimas.
Lietuvoje iš senų laikų įsišaknijusi nuomonė, kad rožę galima užkalbėti. Vieni odos ligų specialistai mano, jog tai pramanas, kiti pritaria šiai nuomonei.
Viena dažniausiai pasitaikančių odos ligų – grybelis, kuris pažeidžia odą, nagus ir gleivinę. Padidėjęs prakaitavimas, sintetiniai drabužiai, uždari, per siauri batai – puiki terpė veistis grybeliams. Didžiausi šių ligų infekcijos židiniai – paplūdimiai, pirtys, baseinai, dušai. Čia pateikėme tik nedaugelio odos ligų apžvalgą. Iš tikrųjų jų yra daugiau kaip 3 tūkst.
Odos ligų priežasčių paletė – margaspalvė. Dažnai jos būna nulemtos genetiškai, jas sukelia aplinkos veiksniai ar infekcijos. Bet svarbus vaidmuo tenka ir psichikai, kuri daro didelę įtaką simptomų „išraiškai“.
Specialistai nustatė, kad tokios ligos kaip atopinis dermatitas, psoriazė, seborėjinė egzema „suliepsnoja“ esant dideliems emociniams ir psichiniams krūviams.
Dvasinė savijauta nėra odos ligos priežastis, bet jos eigai daro stiprų poveikį. Todėl, kad šis lytėjimo organas, turintis daug nervinių galūnių, tampa jautrus viskam, kas susiję su nervais.
Oda ir psichika glaudžiai susijusios. Bendras visų odos ligų požymis – niežėjimas. Specialistė D.Greiner-Krüger aiškina, jog tai taip pat susiję su nervinėmis galūnėmis. Niežulys atsiranda tuomet, kai dirginamos odoje esančios nervinės galūnės. Tarkime, įgėlus vabzdžiui.
Dūris išlaisvina biologiškai aktyvią medžiagą histaminą, o tai sukelia niežėjimą. Bet kasyti odą nagais – laikina priemonė. Taip darant putliosios (vienos iš jungiamojo audinio) ląstelės patenka į odą ir sukelia dar didesnį niežėjimą.
Odos specialistai pernelyg sudirgintas nervines skaidulas pataria nuraminti šalčiu. Ledo pagalvėlę reikia dėti ant niežtinčios odos vietos. Tokiu būdu nuslopinamas niežulys, ir galvos smegenys „nebepastebi“, kad niežti.
Bet kodėl niežulys dažnai būna įkyriausias naktį, kai gulima lovoje ir norima miegoti? Specialistai pateikia tokį atsakymą: naktį trūksta aplinkos dirgiklių, tuomet galima visą dėmesį sutelkti į savo kūną ir niežulį.
Odos būklei poveikį daro ne tik psichinė būsena, bet ir mityba. Atopinį dermatitą, astmą ir šienligę paveldi bendras genas. Dėl to kai kurie žmonės dažnai vienu metu kenčia nuo šių trijų ligų ir turi polinkį į kryžminės alergijos reakcijas.
Tai reiškia, jog kenčiantieji nuo alergijos beržų žiedadulkėms dažnai netoleruoja ir lazdynų riešutų, obuolių, persikų, morkų ir sojų pupelių.
Ne į naudą ir saldūs maisto produktai, kurie greitai padidina cukraus kiekį kraujyje. Jie pablogina jau „liepsnojančius“ odos uždegimo procesus ir gali sukelti tokias ligas kaip aknė – lėtinę, uždegiminę, dažnai pasikartojančią ligą, tiesiog vadinamą spuogais. Jei maisto produktai turi daug histamino (tunai, lašišos, krevetės, pomidorai, braškės, saliamis, vynas ar sūris), sustiprėja niežulio rūšis, kurią sukelia histaminas. Tie, kuriuos gamtoje sukandžiojo uodai, vakare turėtų atsisakyti jūrų gėrybių, kad nepadidintų savo kančių.
Specialistai tvirtina, kad per praėjusius dešimtmečius odos ligų kreivė šoktelėjo į viršų, tad darbo jiems padaugėjo. Kodėl? Tokią padėtį lemia įvairios priežastys. Viena vertus, žmonės tampa vis senesni, daugėja pirmiausia odos vėžio (melanomos) atvejų.
Kita vertus, žmonės dabar daug greičiau nei anksčiau kreipiasi į odos gydytoją, užuot pasikliovę močiutės paruoštu vaistinių medetkų tepalu. Dabar ir aknė gydoma dažniau bei intensyviau nei prieš 20 metų. Dėl spuogų tais laikais dauguma net nebūtų kreipęsi į gydytoją.
Taigi, odos būklė nepasidarė blogesnė, bet sulaukia daugiau dėmesio. Padaugėjo atopinio dermatito atvejų – bent jau taip buvo iki naujojo tūkstantmečio pradžios. Kas tai lėmė? Aiškaus atsakymo į šį klausimą specialistai neturi.
Tačiau jie įtaria, jog 1980–1990 m. gimę vaikai užaugo gerokai švaresnėmis sąlygomis nei ankstesnės kartos.
Sterilios augimo sąlygos didina atopinio dermatito riziką. Nuo šios ligos apsaugo vaikystė kaimo sodyboje. Tai patvirtina pasaulio mokslininkų studijos.
Kada tikslinga kreiptis į odos specialistą?
Pastebėjus, kad odos vieta tiesiog negyja arba savaime kraujuoja, labai niežti, pasirodo išbėrimų pakyla temperatūra ar krečia šaltis. Specialisto pagalba būtina ir tuomet, kai staiga daugeliui šeimos narių atsiranda odos problemų. Žinoma, kreiptis į specialistą būtina ir dėl kosmetinių priežasčių.
Nesvarbu, ar tai būtų atopinis dermatitas, psoriazė, aknė, rožinė ar grybelinė infekcija – niekas neturėtų jausti gėdos dėl savo odos problemų, tiesiog būtina kreiptis į gydytoją. Didžiausio kūno organo specialistai dabar turi daug galimybių su-švelninti nemalonių ligų simptomus ar visiškai išgydyti.
Odos problemos kamuoja ir žvaigždes
Britų modelis Cara Delevingne (30 m.) priešais kamerą žvynelinę slepia po makiažu. Bet į savo socialinio tinklo „Twitter“ paskyrą įkėlė įrašą: „Sergu žvyneline, kuri palieka randus, ir juos turėsiu visą likusį gyvenimą.“
Holivudo žvaigždės Renée Zellweger (53 m.) ligos dažniausiai nematyti. Bet kai „Oskaro“ laureatės skruostai, nosis, kakta ir smakras parausta, pasireiškia rožinė.
Praėjo nemažai laiko, kol amerikiečių kino žvaigždė Cameron Diaz (50 m.) suvokė, jog mityba daro didelį poveikį veido odai. Kad greitasis maistas „apdovanojo“ spuogais, jaunystės metais ji nesuprato. Holivudo žvaigždė dar kenčia ir nuo rožinės.
Žvelgiant į socialinių tinklų žvaigždę verslininkę Kim Kardashian (41 m.) nematyti, kas slepiasi po tobulu jos makiažu. Įžymybė daugelį metų serga chroniška odos liga – žvyneline.
Mirandos vaidmens populiariame seriale „Seksas ir miestas“ („Sex and the City“) atlikėjos Cynthios Nixon (56 m.) veido oda blyški, bet skruostai raudoni. Tai – rožinės požymiai. Apie ją byloja ir išsi-plėtusios veido kraujagyslės.
Parengė Ona Kacėnaitė.
