Anot vienintelio lietuviško juvelyrikos prekės ženklo „Premiere“ įkūrėjo Vytauto Jonučio, pardavėjai neretai nutyli tai, kas jiems yra nepatogu. Pirminiu papuošalo blizgesiu susižavėjęs asmuo gali nežinoti, jog namo parsineša Turkijoje pagamintą blizgutį, už kurį Lietuvoje sumoka gerokai per daug. Dar daugiau problemų kyla tuomet, kai papuošalui prireikia remonto – tvarkymo procesas gali užtrukti net keletą mėnesių, o kartais apie dirbinio taisymą pirkėjas gali pamiršti apskritai.
Papuošalo paieškas apsunkina masėms ir nebūtinai konkrečiam žmogui artimos mados tendencijos, astrologų pamąstymai. Kaip teigia juvelyrikos namų įkūrėjas, čia svarbu nepamiršti pasąmonės balso – jeigu papuošalą puošiantis akmuo tavo – jauti iš karto.
– Apie deimantų vertę byloja „4 C“ taisyklė (color (spalva), cut (briaunavimas), clarity (skaidrumas), carat weight (karatai), apie aukso ir sidabro – praba. Į ką dar pirkėjui reikėtų atsižvelgti perkant papuošalą?
– Svarbu atsižvelgti į gaminio išskirtinumą. Visuomet turėjau tikslą kurti išskirtinius gaminius, nepanašius į įprastus sidabrinius papuošalus. Papuošalas paprastai atspindi pirkėjo socialinį statusą, tad nereikėtų rinktis tokio, kuris gali būti sumaišomas su kur kas pigesniu.
Pastebiu, kad Lietuvoje auksas tarsi nebeturi tikrosios savo spalvos – auksinė paverčiama sidabrine. Mano nuomone, auksas turi būti toks, koks ir yra – auksinės spalvos. Siūlau sugrįžti į tikrojo aukso amžių.
Sidabras dabar yra dengiamas kitais metalais, rodžiu, tad atskirti jį nuo baltojo aukso geba tik įgudusi akis. Balto aukso, deimantu padabintas ir keliasdešimt tūkstančių kainuojantis papuošalas gali niekuo nesiskirti nuo sidabrinio, inkrustuoto cirkoniu ir kainuojančio keliasdešimt eurų.
Reikia atkreipti dėmesį į tai, koks yra papuošalo prekės ženklas. Pavyzdžiui, aukštos kategorijos įmonių gaminiai yra brangūs, pripažinti prekės ženklai papuošalus gamina iš 18 karatų geltonojo aukso. „Premiere“ gaminius inkrustuojame karšta emale. Pastarųjų iš žemos prabos aukso, sidabro nepagaminsi – jie paprasčiausiai nesižiūrės.
Kartais autorinių darbų žmonės ieško eilinėse parduotuvėse, prekybos centruose. Ten jų rasti yra kone neįmanoma. Prekybos centruose ant prekystalio išdėlioti neišsiskiriantys, vieni į kitus panašūs papuošalai. Kitaip tariant, skiriasi tik parduotuvės, o asortimentas – ne. Tuo metu, „Premiere“ galima atpažinti pagal specifines mūsų gaminamų papuošalų formas, keramikos kokybę, gamyboje naudojamas technologijas.
Anksčiau ant gaminio buvo privaloma nurodyti jo kilmės šalį. Dabar taip nebėra. Didžioji dauguma prekybos centruose įsikūrusių parduotuvių savo prekes vežasi iš Turkijos.
Neretai lieka neaišku, kas yra atsakingas už papuošalą. Dažniausiai nurodomas tik gamintojas, tačiau ne papuošalo kūrėjas, ar jo prekinis ženklas. Dėl to, daugelis, įprastose parduotuvėse papuošalą įsigijusių asmenų nežino, kur tiksliai kreiptis, jeigu kyla vienokie ar kitokie nesklandumai. Žmogui neretai atsakymo į klausimus tenka laukti keletą mėnesių, ar net ilgiau. Mes problemas išsprendžiame čia ir dabar. „Premiere“ neabejotinai prisiima visą atsakomybę už savo gaminius.
– Koks vaidmuo tenka Lietuvos prabavimo rūmams?
– Daugelyje šalių ši institucija yra panaikinta, ji išlikusi ir Latvijoje. Šie rūmai oficialiai nustato tauriųjų metalų, brangakmenių kokybę, taip pat sertifikuoja akmenis. Tiesa, kartais kyla konfliktų dėl tarptautinių ir lietuviškų sertifikatų neatitikmenų, bet tai dažniausiai susiję su deimantais. Mus taip pat pasiekia tarptautinius sertifikatus turintys taurieji metalai, brangakmeniai ir pusbrangiai akmenys, tačiau gaminių Lietuvoje negalime parduoti be prabavimo rūmų sertifikato. Lietuvos klientui šie rūmai suteikia daug pasitikėjimo.
Prabavimo rūmuose dirba aukšto lygio specialistai. Tokie rūmai labai svarbūs kalbant apie spalvotus akmenis, kaip rubinus, safyrus, smaragdus, tanzanitus. Būdamas užsienyje pastebiu, kad yra brangiai pardavinėjami laboratorijose sukurti, sintetiniai, žemos prabos gaminiai, meluojama dėl papuošalo cheminės sudėties. Turistų gausiai lankomose šalyse tuo neretai piktnaudžiaujama. Prabavimo rūmai šiuos dalykus Lietuvoje išgrynino. Lyginant dabartinę Lietuvos papuošalų rinką ir tą, kuri vyravo prie kelis dešimtmečius, šuolis yra milžiniškas.
Norėčiau išskirti perlus. Pirkdami perlus žmonės kone nieko apie juos nežino. Yra nemažai perlų vertinimo kriterijų. Pirmiausia, yra vertinamas paties perlo kiekis. Jeigu moliuskai yra apvaisinami dirbtinai, jų paviršius galvanizuojamas, arba moliuskas yra apauginęs tik labai mažą sluoksnį, perlai yra mažos vertės. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, perlai anksčiau buvo kone neįkainojami. Net sovietmečiu jie buvo beprotiškai brangūs. Šiais laikais perlai yra nuvertinti – jų rinkoje siūloma labai daug ir niekas nesigilina į jų tikrumą, kokybę.
Perlai taip pat vertinami pagal išvaizdą, dydį. Natūraliai išaugę perlai pasižymi specifine spalva, paviršiumi ir kainuoja kelias dešimtis tūkstančių eurų.
Aš pats perlą laikau gyvu akmeniu. Su juo sieju daug sentimentų, apie perlus esu išleidęs ir knygą. Esu įsitikinęs, kad natūralūs perlai skleidžia ypatingą energetiką, todėl juos parduodamas skiriu ypatingą dėmesį. Džiaugiuosi, jeigu parodose pavyksta nupirkti šimtu procentų laukinėje gamtoje natūraliai išaugusius perlus. Artimiausiu laiku pristatysime išskirtinę, gyvais perlais inkrustuotų papuošalų kolekciją.
– Ne paslaptis, kad papuošalų gamintojai savo rinkodaroje neretai pasitelkia faktus, kurių pirkėjai negali patikrinti. Apie ką meluojama daugiausia?
– Didžiausias melas yra kai kurių gaminių pradinės vertės išpūtimas. Sąlygas melui suteikia ir rinka. Lietuvoje papuošalų rinka yra siaura, pirkėjas paprastai neturi iš ko rinktis – vyrauja kiekybė, o ne kokybė. Kita vertus, nežinia, ar Lietuvai reikia tarptautinių prekės ženklų, tokių, kaip „Tiffany“, „Faberge“. Mūsų juveryrikos namai dėl kainų nekonkuruoja. Prekiaujame unikaliais, savo pačių sukurtais gaminiais.
Kalbant apie rinkos gaminių kokybę, Lietuvoje didžiulį darbą atlieka prabavimo rūmai. Šiuo klausimu melo nėra, tačiau pardavėjai nutyli tai, kas nepatogu. Kaip ir minėjau, dažnai lieka neaišku, koks yra papuošalo prekės ženklas, kokias garantijas šis teikia, kokia yra papuošalo kilmės šalis. Prieš perkant papuošalą tuo reikėtų pasidomėti.
– Sakoma, jog akmenys pasižymi įvairiausiomis savybėmis. Pavyzdžiui, rožinis kvarcas siejamas su meile sau, o smaragdas – su dvasine ramybe. Ar į tai verta atkreipti dėmesį renkantis papuošalą?
– Viską siečiau su tikėjimu. Mes ne vienas nematome Dievo, bet juo tikime, arba ne. Niekas neįrodė, kad pinigus neva pritraukiantį akmenį nešiojantis žmogus tapo turtingu.
Manau, kad kiekvienas turime ieškoti savo akmens, nepaisant jo aprašo, sukurto pardavėjų, energetikų, astrologų, ar minerologų.
Dievas yra absoliutus protas. Tai, ką turime pasiekiame protu ir charakteriu, bet ne primesto akmens pagalba. Vis dėlto, jeigu rasite tą akmenį, papuošalą, kuris jus teigiamai veiks, tuomet, tikėtina, kad jis jums gali padėti. Savo akmenį, berilį, aš pats atradau tik po daugybės metų.
Yra žinoma, kad visi žmonės gyvena santykyje, tačiau mažai, kas kalba, kad gyvename ne tik santykyje, bet ir meilėje. Žmogų įsimylime per kelias minutes, ar net sekundes. Jeigu tai neįvyksta, formuojasi tik santykis, o ne meilė. Tas pats galioja ir akmenims. Galima įsigilinti į akmens aprašą, tačiau radus, tai, kas iš tiesų mums tinka, abejonių nebekyla.
– Ar akmenis gali skirstyti į vyriškus ir moteriškus?
– Žinoma! Yra teorijų, teigiančių, kad vyriškos ir moteriškos yra net šalys. Tarkime, Kinija yra laikoma vyriška šalimi – joje gausu vyriškos energetikos, dygsta įvairiausi pastatai, sparčiai vystosi ekonomika. Tuo metu, Tailandas yra moteriška šalis.
Akmenų vyriškumą ir moteriškumą siečiau ne su jų pavadinimais, o formomis. Vyrai visuomet nori griežtesnių formų akmenų, o moterys – apvalesnių.
– Buvote minėjęs, kad lietuviams trūksta papuošalų nešiojimo etiketo suvokimo. Kokie papuošalai, brangakmeniai tinkami kasdienai, o kokie – šventėms?
– Dabar labai madingi teniso stiliaus papuošalai. Jie ypač populiarūs tarp moterų. Tokie papuošalai yra tinkami įvairioms progoms. Mada apskritai linksta prie minimalistinio stiliaus, universalesnių papuošalų.
Visgi žmonės, kurie jaučiasi subrendę savo statusui tai nori pabrėžti. Turime aukštas pareigas užimančių klientų, kurie tikrai nusimano apie juvelyriką. Tokie žmonės ieško išskirtinumo. Jie ieško papuošalų, galinčių pabrėžti jų unikalumą. Lietuvoje yra šeimų, kurios naudojasi herbais, kurių nariai nešioja tam tikrus papuošalus.
Kaip ir minėjau, reikia puoštis pagal savo padėtį ir jos netapatinti su pigesniais gaminiais. Žinokime savo vertę.
Iš žemės gelmių – į pirkėjų rankas: kaip brangakmeniai pasiekia parduotuvių lentynas? Kaip gimsta unikalūs „Premiere“ papuošalai? Apie tai ir dar daugiau V.Jonutis papasakos jau netrukus. Laukite tęsinio...
