„Premiere“ juvelyrikos namų įkūrėjas Vytautas Jonutis: „Deimantai yra nepelnytai pervertinti“

Itin didelis deimantų populiarumas siejamas su 1947-aisiais juvelyrikos gamintojo „De Beers“ pasitelkta reklaminė sužadėtuvių žiedų kampanija. Tuo metu spauda ir parduotuvių stendai mirgėjo iki šiol žinomu jų šūkiu: „Diamond Is Forever“ (deimantas – amžinai, liet.). Kampanijoje cheminė deimantų stiprybė buvo prilyginama santuokos.

Apie reklamos sėkmingumą byloja skaičiai: nuo 1939-ųjų iki 1979 metų „De Beers“ biudžetas paaugo nuo 200 tūkst. dolerių (verčiant į dabartinį kursą – apie 200 tūkst. eurų, red. past.) iki 10 milijonų dolerių (apie 10 milijonų eurų) per metus.

Milžiniška ir Holivudo įtaka. Viena iš „De Beers“ reklamos kampanijos dalių buvo jų gaminiais pasipuošusių filmų žvaigždžių pasitelkimas. Atkreipkite dėmesį – garsenybės deimantus reklamuoja iki šiol.

Kaip teigia „Premiere“ vadovas V.Jonutis, perdėta reklama pirkėją tarsi atitraukia nuo realybės – jis nuvertina kitus brangakmenius, kurių gavybos ir apdorojimo procesas yra kur kas sudėtingesnis. Maža to, sumenkinamas ir pusbrangių akmenų grožis.

„Esu įsitikinęs, jog geriau pasipiršti su kur kas šauniau atrodančiu pusbrangiu akmeniu puoštu žiedu nei mažu deimantėliu, kurio vertė rinkoje yra labai išpūsta“, – teigė pirmojo ir vienintelio Lietuvos juvelyrikos prekės ženklo įkūrėjas.

– Viskas prasidėjo dar 1986-aisiais. Tuomet buvau įkūręs tikrąją ūkinę bendriją „Ametistas“. Kiek vėliau, 1994 metais, įkūriau įmonę „Fortūnatas-999“. Po beveik 15 metų, užaugus mano dukrai Viktorijai ir jai prisijungus prie verslo, šis pakeitė savo vardą ir veidą – „Premiere“ pakilo į tarptautinį lygmenį.

Išvertus iš prancūzų kalbos „premiere“ reiškia „pirmasis“. Taip ir yra – tai – pirmasis ir vienintelis lietuviškas juvelyrikos prekės ženklas. Dar daugiau: tai – juvelyrikos namai, kuriais rūpinasi jau kelios vienos šeimos kartos.

– Kai atidarinėjau dirbtuves bei parduotuvę, visi stebėjosi, klausė, ar šis verslas įsitvirtins rinkoje. Vis dėlto, mus lydėjo sėkmė: ne už ilgo duris atvėrė 12 parduotuvių, išplėtėme gamybą, investavome į technologijas, darbuotojų rengimą. Tiesa, koją kiek kišo XX amžiaus pabaigos ir 2008-ųjų ekonominės krizės, tačiau rankų nenuleidome – per krizes atsidavėme kūrybai ir kantriai laukėme geresnių laikų.

– Tuo metu mums, kaip papuošalų gamintojams, kilo nemažai problemų dėl žaliavų tiekimo, buvo daug nežinomybės. Laikui bėgant viskas susitvarkė. Itin didelio pirkėjų susidomėjimo buvo sulaukę deimantai – to meto žmonėms šie brangakmeniai atrodė kažkas tokio. Ne ilgai trukus papuošalų su deimantais buvo galima įsigyti daugelyje Lietuvos parduotuvių.

Briliantų populiarumas neatslūgsta iki šiol, tačiau daugiametė praktika parodė, kad toks susidomėjimas itin dažnai yra didžiulės pardavėjų reklamos padarinys. Kitaip tariant, žmonės susirgo deimantų karštine.

Galiu pridurti, jog ir dabar užsieniečiai juvelyrikos srityje turi daugiau žinių nei lietuviai. Tautiečiams trūksta teisingos informacijos renkantis vertingą juvelyrikos gaminį – gerus juvelyrus užgožia parduotuvių reklamos. Juvelyrų kvalifikacija Lietuvoje yra kur kas aukštesnio lygio nei juvelyrikos pasiūlymas rinkoje.

Trūksta ir etiketo suvokimo. Tapo įprasta, kad moteris rankinukui bei avalynei skiria nemažą sumą, o į papuošalus pažvelgia atmestinai – tais pačiais papuošalais dabinasi ir vakarėlyje, ir darbe, ir sode. Bet juk tu tuo pačiu rankinuku ir bateliais ji nenorėtų pamatyti kitos?

Esti daug faktorių, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis papuošalą. Pavyzdžiui, labiau juvelyrikos klausimu išprusę pirkėjai papuošalų nesibodi įsigyti šalyse, garsėjančiose tam tikrų brangakmenių ar pusbrangių akmenų gavyba: Šri Lankoje, Tanzanijoje. Svarbu ir tai, kaip nušlifuojamas akmuo. Dar prieš karą daug itin aukštos kvalifikacijos brangiųjų akmenų šlifuotojų buvo Ukrainoje.

Kiekvienas turi atrasti savo akmenį. Aš pats, kadaise būdamas Kijeve, atradau berilį. Mane užbūrė jo grožis, skleidžiama energetika. Sau tinkančio akmens žmonės turi ieškoti kaip stebuklo. Jeigu užsidėjus akmenį nesijaučiate gerai, vadinasi, kad tai – ne jūsų akmuo. Greitai nubėgę į prekybos centrą ir ten papuošalą nusipirkę pirkėjai neretai susižavi jiems išduodamu sertifikatu, garantija. Tačiau kokia yra papuošalo energetinė vertė?

Sužadėtinės gana dažnai nori persidaryti sužadėtuvių žiedus – juos perkantysis nepagalvoja, kad šį papuošalą moteris norės nešioti visą gyvenimą. Taip pat nepamąstoma apie tai, jog kiekviena moteris yra skirtinga: tai, kas tinka vienai, nebūtinai tiks ir kitai.

Žinoma, daug įtakos, ypatingai – jaunimo atžvilgiu, turi ir į finansai. Todėl savo pirkėjų visada paklausiame, kokią sumą jie gali išleisti, kartu ieškome geriausios kokybės, tą kainą atitinkančio gaminio. Nebijokite kreiptis į specialistus. Profesionalūs juvelyrai gyvena ne tik komercine sėkme – jie turi pirkėjams nuoširdžiai padėti priimti geriausius sprendimus.

Esu įsitikinęs, jog geriau pasipiršti su kur kas šauniau atrodančiu pusbrangiu akmeniu puoštu žiedu nei mažu deimantėliu, kurio vertė rinkoje yra labai išpūsta. Atkreipkite dėmesį, kaip sužadėtinė rodo sužadėtuvių žiedą. Ta, kuri mūvi didelės vertės žiedu demonstratyviai jį rodo, juo didžiuojasi.

– Kuo mažesnė akmens pasiūla rinkoje, tuo didesnė yra jo vertė. Natūralius, geros kokybės akmenis yra daug sunkiau atrasti nei deimantus. Ilgainiui kai kuriuos brangakmenius ar pusbrangius akmenis galima nusipirkti tik aukcionuose – geriausieji iš jų iššluojami, o tie, kurie dažnai pasiekia rinką, yra kur kas mažesnės vertės. Pavyzdžiui, smaragdų yra randama dvidešimt kartų mažiau nei deimantų. Be to, kai kurie brangakmeniai ir pusbrangiai akmenys papuošalų gamyboje reikalauja didelio juvelyrų meistriškumo – jie yra kur kas jautresni karščiui, minkštesni nei deimantai.

Pastebiu dar ir tai, jog rinkoje deimantai neretai yra inkrustuojami į didelio kruopštumo nereikalaujančius papuošalus, „įdedami“ tiesiog į „bet ką“ – vadinu tai „bižuterija iš aukso“. Mes siekiame, kad kiekvienas mūsų papuošalas, o ne tik viena jo dalis, būtų nepriekaištingas: turėtų idėją, dizainą, pasižymėtų originalumu ir meistrišku juvelyrų darbu.

Gaminių kolekcijose siūlome papuošalus ne tik su briliantais, bet ir safyrais, rubinais, smaragdais. Taip pat papuošalų gamyboje naudojame daug puikių pusbrangių akmenų: tanzanitus, turmalinus, granatus – juos savo papuošaluose naudojo ir karaliai.

Kaip ir minėjau – labai gaila, kad pirkėjų protai dažnai yra užvaldyti deimantų pardavėjų reklamos ir jie nesugeba įžvelgti kito akmens vertės.

– Eilės prie aukso gaminių driekėsi prieš ir po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo. Gamintojų statistika rodo, kad Lietuva pagal juvelyrikos gaminių pardavimą buvo tarp pirmaujančiųjų buvusiose sovietinėse šalyse. Lietuviai labai mėgsta puoštis, telieka palinkėti skoningumo, išskirtinumo.

– Žmones veikia infliacija ir, tuo pačiu, Ukrainoje vykstantis karas. Pirkėjai ėmė labiau atskirti pelus nuo grūdų. Tarkime, jie yra linkę dažniau pirkti investicinį auksą, pastaruoju metu daugiau klausia apie juvelyrikos dirbinio išliekamąją vertę – ieško balanso tarp investicijos ir papuošalo. Skirtumas tas, kad aukso kaina paprastai kyla, o papuošalo – ne. Tačiau yra ir dar kai kas. Žmonėms paaiškinu, kas rinkoje yra paklausu, tačiau paantrinu teigdamas, kad dėl „Premiere“ gaminio niekada neteks kankintis, nes jo paprasčiausiai nenorėsite parduoti.

Pastebiu, jog dabar žmonės juvelyrams atneša savo močiučių palikimą. Jiems nekyla minčių šiuos papuošalus parduoti – jie jiems turi ypatingą vertę. Juk tai – jų šeimos palikimas. Mano tikslas yra savo gaminiais perduoti pagarbos ir meilės ženklą ateinančioms kartoms.

O Kaip išsirinkti sau idealiausiai tinkantį papuošalą? Apie ką dažniausiai meluoja juvelyrikos dirbinių pardavėjai? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų „Premiere“ įkūrėjas V.Jonutis atsakys jau netrukus! Laukite tęsinio.