Kai oro temperatūra staigiai krinta, šilumos taupymo sumetimais raumenys truputį susitraukia. Tuomet kai kurie žmonės skundžiasi raumenų, sąnarių skausmais ir pranašauja atšalimą.
Organizmo reakciją į klimato pokyčius, kuri vadinama meteorologiniu jautrumu, jaučia 60 proc. gyventojų. Orų įtaka sveikatai grindžiama evoliucijos požiūriu.
Bloga savijauta – signalas, kad ateina pavojingas metas ir į jį būtina vienaip ar kitaip reaguoti. Pavyzdžiui, baigti statyti namą, apsirengti kailiniais, išgerti vandens, išsimiegoti ar apskritai persikelti į naują gyvenamąją vietą.
Dar vienas reiškinys, darantis įtaką sveikatai, – magnetinės audros. Jos kyla dėl Saulės blyksnių, kai įkrautų dalelių srautas juda į Žemės pusę ir sukelia stiprią jos elektromagnetinio lauko reakciją. Esant stipriems Saulės pliūpsniams, vaizdžiai sakant, išprotėja visos ryšio priemonės, o Šiaurės pašvaistę galima stebėti bet kurioje platumoje.
1938-aisiais per stipriausią magnetinę audrą ryškios šviesos blyksniai buvo matomi Portugalijoje, Sicilijoje (Italija), Australijoje ir Kalifornijoje (JAV). Dabar Saulės aktyvumas didėja, didžiausias numatomas 2024–2025 m.
Magnetinės audros metu jaučiame, kad esame visatos dalis. Kai kurių žmonių reakcija būna itin stipri Saulės pliūpsnių metu. Įkrautų dalelių srautas dar nepasiekė Žemės, o jį organizmas jau junta ir reaguoja – tai pasireiškia nemiga, košmarais, nerimu.
Elektromagnetinio Žemės lauko svyravimai sukelia organizmo tarpląstelinių ryšių trikdžius. Pažeidžiamas darnus neutronų darbas, dėl to prastėja nuotaika, atsiranda panikos atakos, nepaaiškinama baimė.
Jau praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje mokslininkai nustatė, kad siaučiant magnetinėms audroms padidėja savižudybių skaičius.
2014-aisiais Japonijos mokslininkai, ištyrinėję savižudybių statistiką, nustatė, kad didžiausio Saulės aktyvumo periodais didėja vyrų savižudybių skaičius, bet ne moterų.
Elektromagnetinė audra daro poveikį kraujo klampumui, daro jį tirštesnį ir dėl to pažeidžiama kraujotaka. Sveikam žmogui skauda galvą, padažnėja širdies plakimas. Sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis padidėja širdies priepuolio, trombozės, insulto arba infarkto rizika.
Bet kai magnetinės audros kyla viena po kitos, į jas nebereaguojama. Organizmas suderina savo procesus su išoriniu pasauliu ir nebesiunčia signalo, kad jam kažkas ne taip.
Nuo magnetinių audrų pasekmių gelbėja geras miegas. Kol miegame, atsikuria neuronai, hormonas melatoninas, kuris savo darbo laiku – tamsiuoju paros metu – atsakingas už organizmo prisitaikymo prie aplinkos sąlygų procesus.
Geriau išsimiegoti gali padėti išsimaudymas prieš naktį šiltoje vonioje įpylus eterinio melisų ar ramunėlių aliejaus.
Po valgio galima išgerti tabletę aspirino, kuris nuslopina galvos skausmą ir skystina kraują. Sergant chroniškomis ligomis priepuolių profilaktikai būtina vartoti visus gydytojo paskirtus preparatus.
Magnetinės audros ypač pavojingos sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, tiems, kurių kraujo krešėjimas padidėjęs, ir turintiems polinkį į trombozes.
Ciklonas – žemesnio atmosferos slėgio sritis, lemianti debesuotumą, audras ir lietų, taip pat veikia sveikatą.
Dėl žemo atmosferos slėgio išsiplečia kapiliarai, sumažėja kraujospūdis. Kraujas blogiau aprūpinamas deguonimi ir galvos smegenų ląstelėms trūksta jų veiklai reikalingų medžiagų.
Pažeidžiama hormono serotonino, kuris lemia ramią ir linksmą nuotaiką, sintezė. Atsiranda silpnumas, vangumas, nerimas, prislėgtumas, liūdesys. Esate labiau išsiblaškę, mažėja dėmesingumas. Važiuojate automobiliu į svečius ir tris kartus nepastebite reikalingo posūkio, nors apie tai perspėja navigacija...
Ir dar vienas požymis gali būti susijęs su ciklono artėjimu. Tai pykinimas, pilvas tiesiog sprogsta nuo dujų, nes žarnyne juntamas didesnis spaudimas. Tuomet pastebite, kad ryte buvę laisvi džinsai vakare sunkiai užsegami.
Medikai pataria išgerti trimis stiklinėmis – 600 ml – daugiau vandens nei įprastai. Tuomet pagerėja kraujotaka, kraujospūdis tampa normalus ir visos organizmo veiklai reikalingos medžiagos nukeliauja į nervines ląsteles.
Susitvarko ir žarnyno peristaltika – nuolatinis ritmingas žarnų sienelių susitraukimas, sužadinantis maisto judėjimą žarnynu.
Bet tuo metu nereikėtų valgyti kopūstų, žirnelių, pupelių, sūrio ir žalių salotų.
Vyraujant ciklonui reikėtų vengti didelio fizinio krūvio.
Ciklono įtaką labiausiai jaučia turintys žemą kraujospūdį, virškinimo problemų ir sergantys virškinamojo trakto ligomis.
Anticiklonas – aukštesnio atmosferos slėgio sritis, lemianti giedrą dangų ir nurimusį vėją, gali paskatinti didesnį arterinį kraujospūdį. Kraujagyslės spazmuoja, pakaušyje atsiranda sunkumo pojūtis, kankina bukas galvos skausmas, padažnėja pulsas, kartais ištinka tachikardijos (širdies susitraukimų dažnio padidėjimas) priepuoliai.
Medikai rekomenduoja sumažinti druskos kiekį, kad ji nesulaikytų vandens pertekliaus ir nepalaikytų aukšto kraujospūdžio. Naudingas kontrastinis dušas ir sportas.
Vasarą geriau vengti skersvėjų ir kondicionierių, nes imunitetas ir taip susilpnėjęs, žiemą rengtis šiltai, priklausomai nuo oro.
Išsausėjusioms akims pagelbėja dirbtinės ašaros, gerklei – eukaliptiniai saldainiai.
Kavą reikėtų gerti su pienu ir cinamonu, nes tada sumažėja poveikis širdžiai.
Patariama gerti mėtų arbatą su citrina arba šaltą kinrožių arbatą.
Anticiklono įtaką labiausiai jaučia sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, astma, alergija, chronišku bronchitu.
Sveikatos problemos paaštrėja ir esant didesniam drėgnumui. Optimalus drėgnumo lygis – 50 proc.
Esant dideliam drėgnumui gali skaudėti sąnarius, nes ištinsta raiščiai ir sąnarių sinovinis apvalkalas. Skysčio kiekis sąnaryje mažėja ir nervinės galūnės į orų permainas reaguoja skausmu.
Jei oras ne tik drėgnas, bet ir šaltas, raumenų skaidulos aplink sąnarį susitraukia.
Dėl to sumažėjus sąnario lankstumui atsiranda pojūtis lyg jis būtų surakintas ir judant vos ne girgžda. Į orų pokyčius reaguoja ir anksčiau patirtų lūžių vietos.
Gydytojai nepataria šildyti sąnarių. Jei ten prasideda uždegimas, tuomet šiluma sustiprina sąnario pabrinkimą ir padidina skausmą.
Padeda judėjimas, skausmą slopinantys, bet ne šildomieji tepalai, lengvas masažas.
Drėgną orą labiausiai jaučia kenčiantys nuo artrito – sąnarių uždegimo ir spondiliozės – lėtinės stuburo ligos.
Stiprus vėjas irgi ne itin palankiai atsiliepia mūsų sveikatai.
Stiprus vėjo srautas ne atgaivina, o slegia, sutrikdo miegą ir sumažina apetitą, sukelia nerimą, kartais įniršio proveržius, o po jų – apatiją.
Alpėse pučiant šiltam ir sausam vėjui gydytojai atideda operacijas. Tuomet dėl kraujagyslių tono sumažėjimo padidėja kraujoplūdžio grėsmė.
Stipriam ir šaltam vėjui jautrūs žmonės tampa nervingi, greitai susigraudina ir skundžiasi migrena.
Medikai rekomenduoja rytinius pasivaikščiojimus, vakare – atpalaiduojamąsias vandens procedūras.
Beje, geriau ramiai pagulėti vonioje nei maudytis po dušu. Padeda meditacija ir aromatinis masažas.
Parengė: Ona Kacėnaitė.
