Pirmieji organizmo senėjimo požymiai pradeda ryškėti apie 25-uosius gyvenimo metus. Tai labai jaunas amžius, ir retas susimąsto apie prevencines priemones. Bet esame skirtingi ir senstame taip pat nevienodai. Liūdna, bet taip toli pažengęs medicinos mokslas vis dar nepajėgia pakeisti neišvengiamų senėjimo procesų. Tačiau puikiai pavyksta atjauninti veidą, pristabdyti odos senėjimo požymius.
Neatsitiktinai koreguojant natūralius, amžiaus nulemtus procesus svarbiausią reikšmę turi veido senėjimo tipo nustatymas. Būtent po to galima imtis priemonių, tinkamų vienu ar kitu atveju. Į ką kreipiamas dėmesys nustatant senėjimo tipą?
Profesionalus specialistas privalo visapusiškai ištyrinėti paciento veidą ir išskirti pagrindinius požymius. Tuomet galima parinkti individualų korekcijos planą ir pasiekti puikių rezultatų estetiniam veido vaizdui pagerinti.
Pagal tai, kaip bėgant metams keičiasi veidas, galima išskirti keturis skirtingus odos senėjimo tipus. Kai kuriems žmonėms būdingi kelių skirtingų odos senėjimo tipų požymiai. Ypač tai išryškėja įžengus į garbingą amžių. Bet vienas požymių dažniausiai yra vyraujantis.
„Pavargęs“ senėjimo tipas
Būdingas gana jaunoms, lieknoms, vidutinį poodinių riebalų sluoksnį ir ovalo ar rombo formos veidą turinčioms moterims. Jų oda normali arba linkusi sausėti.
Pagrindiniai požymiai: ankstyvas raumenų tonuso sumažėjimas, odos stangrumo praradimas, kiek nukarusi oda apatiniame veido trečdalyje, vadinamosios marionetinės raukšlelės nuo lūpų kampučių į apačią, ryškėja maišeliai po akimis. Veidas atrodo pavargęs.
Specialistų teigimu, pradiniai pokyčiai dėl amžiaus visiems paprastai pasireiškia pavargusio veido tipo požymiais. Juos lengva koreguoti. Jei tokie požymiai išlieka ilgą laiką, tai palankus, vaizdžiai sakant, scenarijus jaunystei palaikyti.
„Raukšlėtasis“ senėjimo tipas
Dažniausiai būdingas Vakarų Europos moterims, turinčioms ovalų veidą. Lieknoms, grakščioms, turinčioms ploną, jautrią, dažnai sausą odą ir mažą poodinį riebalų sluoksnį. Šiam tipui būdingi odos pokyčiai – fotosenėjimas, pirmalaikis senėjimas, atsirandantis dėl visų ultravioletinio spektro saulės spindulių, pigmentinės dėmės, daug smulkių gilių raukšlių, akivaizdus skirtumas tarp veido ir kaklo odos. Paprastai veido būklė būna geresnė nei kaklo.
„Deformacinis“ senėjimo tipas
Toks senėjimo būdas būdingas slavėms ir arabėms. Jos išsiskiria stambiais veido bruožais, polinkiu storėti, didesniu poodiniu riebalų sluoksniu, gana stora, riebia ar mišria oda. Dėl minkštųjų audinių sunkumo dažniausi yra veido ir kaklo kontūrų pakitimai, nukarę maišeliai po akimis, sutrikęs limfos drenažas sukelia veido patinimą. Gilios nosies, lūpų raukšlės. Akivaizdžiai nukarę, tarsi išplaukę veido bruožai.
„Raumeningasis“ senėjimo tipas
Dažniausiai būdingas azijietėms ir kartais rytų europietėms. Šis senėjimo tipas būdingas abiejų lyčių stambių, aštresnių veido bruožų atstovams. Įdubę, įkritę skruostai, nukarusi oda virš akių vokų, moterų veidai tampa tarsi vyriškesni. Bet veido kontūras ir bėgant metams pasikeičia labai nežymiai.
Kas lemia odos senėjimą? Šiuo atveju reikia išskirti keletą aplinkybių: rasė, hormoninis fonas ir išoriniai veiksniai.
Visos rasės pasižymi anatominėmis ir morfologinėmis (išvaizdos) ypatybėmis. Nuo jų, žinoma, daugeliu požiūrių priklauso ir senėjimo tipas. Neatsitiktinai „raukšlėtasis“ tipas vadinamas europiniu, „deformacinis“ – slaviškuoju, „raumeningasis“ – azijietiškuoju.
Rasių skirtumus lemia ne tik kaukolės struktūra, odos spalva, bet ir jos storis, aktyvumas kaupiant riebalus, polinkis į randų atsiradimą ir pigmentaciją. Visa tai turi didelę įtaką odos senėjimui.
Didelę reikšmę turi ir pradinis hormoninis fonas, kuris glaudžiai susijęs su kūno sudėjimu. Būtent pastarasis lemia vidinį senėjimą.
Kūno sudėjimo tipai: liesas, normalus, atletiškas – išsiskiria raumenų mase ir polinkiu į storumą. Kiekvieno iš šių tipų atstovai išsiskiria ne tik išvaizda, bet ir hormoniniu fonu bei polinkiu į tam tikras ligas.
Pavyzdžiui, lieknoms merginoms vėliau prasideda menstruacijos, bet anksčiau menopauzė, jos visą gyvenimą turi mažiau moteriškųjų lytinių hormonų.
Šios dailiosios lyties atstovės priklauso „raukšlėtajam“ (smulkių raukšlelių) senėjimo tipui. Liesas veidas, plonas riebalinis sluoksnis – tokia oda pradeda greitai senti.
Linkusios į storumą, turinčios riebalinio sluoksnio perteklių, turinčios polinkį susirgti diabetu ir hipertonija. Tai – deformacinis tipas ir tai įrodo fiziologijos ir hormonų pusiausvyros poveikį senėjimo tipui.
Dar vienas svarbus aspektas – aplinka ir klimatas. Vienaip yra, kai šviečia saulė, ir visai kas kita – šiaurinių platumų klimatas. Pavyzdžiui, slavės turi mažiau fotosenėjimo ir pigmentacijos požymių. Nereikia pamiršti gyvenimo būdo ir mitybos poveikio.
Europos gyventojų valgiaraštyje yra daug žuvies, jūrų gėrybių, alyvuogių aliejaus ir daržovių – taip susiklostė istoriškai. Iš tokio maisto pasisavinamas jodas leidžia skydliaukei puikiai atlikti funkcijas ir padidina metabolizmą. Dėl šios priežasties europiečiams riebalinė ląsteliena nesikaupia. Senojo žemyno tautos energiją kaupė būtent iš šios rūšies maisto produktų.
Tiek dėl ligų terapijos, tiek dėl amžiaus nulemtų pokyčių labai svarbu profilaktika. Jei moteris kreipiasi į specialistą tuo metu, kai pokyčiai ne taip stipriai išryškėję, jis gali suteikti rekomendacijų dėl pacientės gyvenimo būdo ir mitybos, pritaikyti profilaktinių kosmetologinių priemonių.
Ir moteris gali padėti sau tinkamai saugodama jaunystę. Jei neužsiaugins papildomų kilogramų, ilgam išsaugos veidą. Bet jei pradės stipriai liesėti, suglebs oda. Todėl viską reikia daryti tinkamai ir laiku.
Bet kokiam odos senėjimo tipui lengviau pritaikyti profilaktines priemones, nei jį koreguoti. Džiugina tai, kad moterys dabar atrodo geriau, nes laiku ima naudotis prevenciniais būdais.
Pastaraisiais metais dailioji lytis vis daugiau dėmesio skiria procedūroms, kurios padeda atitolinti odos senėjimą. Kuo anksčiau pradedama, kai amžiaus sąlygoti pokyčiai nepasireiškia išoriškai, tuo geriau.
„Raukšlėtasis“ senėjimo tipas kosmetologui palankiausias darbo prasme, o pacientui – trokštamo rezultato požiūriu. Šiuo atveju galima pritaikyti daug atjauninimo metodų ir visų jų poveikis veiksmingas.
Esant „pavargusio“ senėjimo tipui, labai tinka kontūrinė plastika – veido modeliavimas ir patempimas. Išvaizda išlieka natūrali.
Korekcijos požiūriu „deformacinis“ senėjimo tipas – sunkiausias. Kosmetologai, priešingai nei plastikos chirurgai, gali kai ką pridėti, užpildyti ir taip patobulinti išvaizdą, bet neįstengia pašalinti to, kas nereikalinga.
„Raumeningojo“ senėjimo tipo odą puikiai koreguoja botulino injekcijos, lazerio procedūros. Pastarosios skirtos pigmentacijai mažinti ir odai atjauninti.
Kūnas – brangiausias mūsų turtas, todėl jį reikia patikėti tinkamam licencijuotų medicinos įstaigų specialistui. Priešingu atveju rezultatas gali būti liūdnas.
Parengė: Ona Kacėnaitė.
